Žymų Archyvai: filosofija

Kinija kaip kitoniškumas ir Vakarų veidrodis François Jullieno civilizacinėje komparatyvistikoje

pagal | 2026 01 25

Šiame straipsnyje įvairiais aspektais analizuojamas įtakingo postmodernistinės pakraipos prancūzų filosofo ir sinologo François Jullieno įnašas į dabartinių komparatyvistinių tyrimų lauką, pagrindinį dėmesį sutelkiant į Kinijos ir Vakarų civilizacijų mąstymo tradicijų sankirtas. Tyrimo eigoje parodoma, kaip jis, remdamasis kinų mąstymo tradicijos palikimu, kuria naujus originalius teorinius konceptus, pasitelkia savitas komparatyvistines tyrinėjimo strategijas ir metodologines prieigas.

Planetinis mąstymas. Pokalbis su Yuk Hui

pagal | 2025 09 30

Honkonge gyvenantis filosofas Yuk Hui savo tekstuose atskleidžia, kaip technikos filosofija, kadaise laikyta siaura ir specializuota sritimi, atveria didžiulį, beveik viską apimantį temų spektrą. Šiais laikais, kai vyrauja distopinis determinizmas, dažnai perteikiamas transhumanistinės ideologijos variantais, Hui ragina suskaidyti ateitį, kurioje gali susikryžiuoti daugybė labai skirtingų įvykių; jo tikslas – padėti suprasti ir puoselėti dinamišką atvirumą, kuris globalizuotoje technologinėje monokultūroje gali išnykti. Tokia įvairovė neapsiriboja vien tik techninių prietaisų ir sistemų gausėjimu, tai taip pat reiškia, kad reikia iš naujo atrasti pamirštus metodus ir naujus būdus, kaip elgtis su technika, remiantis skirtingais tikslais ir pasaulio pažinimo būdais.

Jean-Yves Heurtebise: apie transkultūrinę filosofiją

pagal | 2025 02 11

Šiame pokalbyje daug metų Taivane dirbęs prancūzų filosofas ir orientalistas Jeanas-Yves’as Heurtebise’as apibrėžia transkultūrinę filosofiją ir atsako į keletą klausimų, kurie ypač aktualūs šiandienos Taivanui: kuo skiriasi transkultūrinė ir komparatyvistinė filosofijos; kaip galime persvarstyti kultūrinio skirtumo svarbą iš neesencialistinės perspektyvos; koks yra Taivano perspektyvos vaidmuo vykstančio filosofinio Rytų ir Vakarų susidūrimo kontekste?

Apie Vakarų ir Rytų civilizacijų skirtumus bei jų perskyrų dirbtinumą. Pokalbis su Tadu Snuviškiu

pagal | 2024 12 30

Humanitarinių mokslų daktarą, orientalistą Tadą Snuviškį, šiuo metu Oksfordo universitete studijuojantį tibetologiją, kalbina Vilnius Tech (VGTU) dėstytojas ir aplinkkeliai.lt redaktorius hum. m. dr. Tautvydas Vėželis.

„Daugelyje kontekstų turėtume vengti vartoti apibendrinančius terminus, tokius kaip ‘Indijos kultūra’ ar ‘Kinijos kultūra’. Juk kalbėti apie vieną indišką, kinišką ar net tibetietišką kultūrą yra lygiai taip pat problemiška kaip kalbėti apie vieną europietišką kultūrą. Tas pats galioja ir sąvokoms ‘Rytai’ ir ‘Vakarai’. Jos iš esmės yra milžiniški supaprastinimai, kurie gali būti naudojami greitam apibendrinimui, tačiau postkolonialistinėje perspektyvoje tokie terminai vertintini kaip iškraipymai, kurių vertėtų atsisakyti.“ (T. Snuviškis)

Gyventi iliuzijoje pavojinga

pagal | 2024 11 29

Pokalbis su Šiaurės Karolinos valstijos universiteto filosofijos profesore Marina Bykova apie vokiečių idealizmą ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Sunku pripažinti, kad tavo gimtoji šalis yra agresorė, tačiau gyventi iliuzijoje pavojinga. Todėl labai svarbu, kad rusai pripažintų savo asmeninę atsakomybę už jų vardu įvykdytus žiaurumus, kad ir kaip tai būtų skausminga. Visa rusų tauta ir kiekvienas rusas atskirai turi giliai pajusti tragediją ir skausmą, kurį Putino režimo pradėtas karas sukėlė Ukrainai ir jos žmonėms.“ (M. Bykova)

Aristotelis (ir stoikai): pokalbis su Johnu Sellarsu

pagal | 2024 07 17

Johno Sellarso, knygų apie stoicizmą ir graikų filosofiją autoriaus, naujausioje knygoje „Aristotelis: suprasti didžiausią pasaulio filosofą“ (2023) nagrinėjamos svarbiausios Aristotelio, kurį jis provokuojančiai vadina „svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi“, idėjos įvairiomis temomis – nuo moralės ir gero gyvenimo iki biologijos ir Atėnų politinio klimato. Ši knyga tinkama tiek paprastiems skaitytojams, tiek Aristotelio tyrinėtojams: joje išsamiai aptariami Aristotelio mąstymo ypatumai, taip pat iš naujo analizuojama jo, kaip filosofo ir mokslininko, svarba apskritai.

Pristatome pokalbį su Johnu Sellarsu.

Kaip būti aristotelininku

pagal | 2024 06 23

Pradėsiu nuo drąsaus teiginio, kurį galite palaikyti piktinančia hiperbole: Aristotelis yra ne tik svarbiausias antikos filosofas, ir ne tik svarbiausias visų laikų filosofas, – Aristotelis yra svarbiausias kada nors gyvenęs žmogus. Kuo remdamasis galiu paskelbti tokį didingą teiginį? Pagalvokime, ką reikštų būti svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi. Kas būtų tinkamas kandidatas?