Žymų Archyvai: filosofija

Jean-Yves Heurtebise: apie transkultūrinę filosofiją

pagal | 2025 02 11

Šiame pokalbyje daug metų Taivane dirbęs prancūzų filosofas ir orientalistas Jeanas-Yves’as Heurtebise’as apibrėžia transkultūrinę filosofiją ir atsako į keletą klausimų, kurie ypač aktualūs šiandienos Taivanui: kuo skiriasi transkultūrinė ir komparatyvistinė filosofijos; kaip galime persvarstyti kultūrinio skirtumo svarbą iš neesencialistinės perspektyvos; koks yra Taivano perspektyvos vaidmuo vykstančio filosofinio Rytų ir Vakarų susidūrimo kontekste?

Apie Vakarų ir Rytų civilizacijų skirtumus bei jų perskyrų dirbtinumą. Pokalbis su Tadu Snuviškiu

pagal | 2024 12 30

Humanitarinių mokslų daktarą, orientalistą Tadą Snuviškį, šiuo metu Oksfordo universitete studijuojantį tibetologiją, kalbina Vilnius Tech (VGTU) dėstytojas ir aplinkkeliai.lt redaktorius hum. m. dr. Tautvydas Vėželis.

„Daugelyje kontekstų turėtume vengti vartoti apibendrinančius terminus, tokius kaip ‘Indijos kultūra’ ar ‘Kinijos kultūra’. Juk kalbėti apie vieną indišką, kinišką ar net tibetietišką kultūrą yra lygiai taip pat problemiška kaip kalbėti apie vieną europietišką kultūrą. Tas pats galioja ir sąvokoms ‘Rytai’ ir ‘Vakarai’. Jos iš esmės yra milžiniški supaprastinimai, kurie gali būti naudojami greitam apibendrinimui, tačiau postkolonialistinėje perspektyvoje tokie terminai vertintini kaip iškraipymai, kurių vertėtų atsisakyti.“ (T. Snuviškis)

Gyventi iliuzijoje pavojinga

pagal | 2024 11 29

Pokalbis su Šiaurės Karolinos valstijos universiteto filosofijos profesore Marina Bykova apie vokiečių idealizmą ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Sunku pripažinti, kad tavo gimtoji šalis yra agresorė, tačiau gyventi iliuzijoje pavojinga. Todėl labai svarbu, kad rusai pripažintų savo asmeninę atsakomybę už jų vardu įvykdytus žiaurumus, kad ir kaip tai būtų skausminga. Visa rusų tauta ir kiekvienas rusas atskirai turi giliai pajusti tragediją ir skausmą, kurį Putino režimo pradėtas karas sukėlė Ukrainai ir jos žmonėms.“ (M. Bykova)

Aristotelis (ir stoikai): pokalbis su Johnu Sellarsu

pagal | 2024 07 17

Johno Sellarso, knygų apie stoicizmą ir graikų filosofiją autoriaus, naujausioje knygoje „Aristotelis: suprasti didžiausią pasaulio filosofą“ (2023) nagrinėjamos svarbiausios Aristotelio, kurį jis provokuojančiai vadina „svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi“, idėjos įvairiomis temomis – nuo moralės ir gero gyvenimo iki biologijos ir Atėnų politinio klimato. Ši knyga tinkama tiek paprastiems skaitytojams, tiek Aristotelio tyrinėtojams: joje išsamiai aptariami Aristotelio mąstymo ypatumai, taip pat iš naujo analizuojama jo, kaip filosofo ir mokslininko, svarba apskritai.

Pristatome pokalbį su Johnu Sellarsu.

Kaip būti aristotelininku

pagal | 2024 06 23

Pradėsiu nuo drąsaus teiginio, kurį galite palaikyti piktinančia hiperbole: Aristotelis yra ne tik svarbiausias antikos filosofas, ir ne tik svarbiausias visų laikų filosofas, – Aristotelis yra svarbiausias kada nors gyvenęs žmogus. Kuo remdamasis galiu paskelbti tokį didingą teiginį? Pagalvokime, ką reikštų būti svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi. Kas būtų tinkamas kandidatas?

Pokalbiai apie esmes. Apie patirtį

pagal | 2024 04 07

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį.

„Patirties negali patirti. Patirtis ateina vėliausiai: nuo patirties pavienis žmogus pradeda ir ja baigia, o viduryje driekiasi užmirštos patirties žemė. Tam tikra prasme jis pradeda nuo patirties kūdikystėje ar vaikystėje ir baigia vėl patirtimi, jau būdamas senis. Kodėl? Todėl, kad ant kūdikio ar vaiko sielos dar nėra užmaukšlintas anoniminės kalbos šalmas arba ant jo akių dar neuždėti kalbos akiniai.“ (A. Šliogeris)

Žydiškoji Heideggerio recepcija

pagal | 2024 03 13

Danielis M. Herskowitzas, knygos „Heideggeris ir jo žydiškoji recepcija“ (2020) autorius, nagrinėja vaisingą ir intensyvų žydų ryšį su vienu svarbiausių ir prieštaringiausių šiuolaikinių filosofų Martinu Heideggeriu. Įtraukdamas šį ryšį į platesnį intelektualinį, kultūrinį ir politinį kontekstą, jis apibūdina pagrindinius modelius ir įvairias žydų reakcijas į Heideggerį.

Autorius parodo, kad žydų mąstytojai per traukos ir atstūmimo dialektiką sukūrė žydiškumo versiją, siekdami rasti išeitį iš bendros jų pasaulį kamuojančios krizės, kuri, jų manymu, buvo įkūnyta Heideggerio gyvenime ir mąstyme.