Žymų Archyvai: menas

Apie tai, kaip „atrandami/atsiranda“ tekstai: Foucault paskaitos apie Manet istorija

pagal | 2019 08 31

Pristatome dviejų „banginių“ – filosofo Michelio Foucault ir tapytojo Édouardo Manet – susidūrimą. Šis susidūrimas nėra persiklojantis viename laikmetyje: kai filosofo egzistencija įsiterpė į pasaulio sanklodą, tapytojo egzistencija jau prieš daugybę metų buvo užbaigusi savo „projektą“. Tačiau šie abu iškilūs prancūzų kultūros atstovai susitiko kūrybinės plotmės pasaulyje bei paneigė laiko ir baigtinumo ribas, esmingai ir produktyviai sukeldami kelias kultūrines bangas.

Dalybos #1: Kantas

pagal | 2019 06 26

Dalybos: ištraukos iš vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalo „Sprendimo galios kritika“. Kai kurios dalys internete viešinamos pirmą kartą.

„Malonumas ir gėris abu susiję su sugebėjimu norėti, ir tiek jie siejasi su patikimu: pirmasis – su patologiškai sąlygotu (paskatomis, stimulos), antrasis – su grynai praktiniu patikimu, apibrėžtu ne tik objekto vaizdiniu, bet kartu ir pateiktuoju subjekto ir objekto egzistavimo ryšiu. Patinka ne tik objektas, bet ir jo egzistavimas.“

Istorija apie pirmąją pasaulyje nuogos moters skulptūrą… nepatogi ir kiek nepadori

pagal | 2019 03 30

Ištrauka iš antikos tyrinėtojos, Kembridžo universiteto profesorės Mary Beard knygos How Do We Look: The Body, the Divine, and the Question of Civilization („Kaip mes žiūrime: kūnas, dievybė ir civilizacijos problema“, 2018), kurioje autorė, apžvelgdama įvairias kultūras nuo Vakarų Europos iki Kinijos ir religijas nuo judaizmo iki krikščionybės, pabrėžia žiūrovo žvilgsnio į meno kūrinį reikšmę bei skatina iš naujo susimąstyti apie religiją, meną ir istoriją.

Antikos filosofijos paskaitos. Ketvirta paskaita

pagal | 2019 02 24

1980 m. gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis Maskvoje studentams perskaitė dvylika paskaitų apie antikos filosofiją. Paskaitų cikle užsibrėžta perteikti filosofijos istoriją kaip istoriją pamąstymų apie ribines žmogaus ir pasaulio santykių sąlygas. Autoriaus dėmesio centre – egzistuojančiojo būties problema, kylanti sengraikių minties erdvėje. Atskleisdamas būtį kaip tai, kas tampa, Mamardašvilis senovės Graikijos filosofų samprotavimuose aptinka fundamentalius principus, glūdinčius antikoje, kurie persmelkia vėlesnę Europos mintį bei pasaulio ir žmogaus suvokimą.