Žymų Archyvai: menas

Jean-Luc Nancy: Vakarų nebėra

pagal | 2020 02 02

Jeanas-Lucas Nancy yra vienas žymiausių šiandienos prancūzų mąstytojų. Jo krikščioniška pasaulėvoka, lydėjusi nuo vaikystės, vis labiau plėtojosi gilinantis į Martino Heideggerio filosofiją. Taip pat jam lemtingą įtaką padarė struktūralizmas ir ryšys su Jacques’u Derrida – visa tai kreipė jo filosofinius apmąstymus link šuolaikybės. Pokalbis pradedamas nuo iššūkių, su kuriais šiais laikais susiduria filosofai.

Iš lietuviško orientalizmo istorijos: sunkiausių išbandymų metas

pagal | 2020 01 12

Šiame pokalbyje orientalistas ir kultūrologas prof. Antanas Andrijauskas kalba apie susidomėjimą Rytų mąstymo, tikėjimo, kultūros ir meno tradicijomis, mini mokytojus bei pažintis su bendrų interesų turėjusiais Lietuvos ir užsienio mokslininkais, menininkais, kultūrininkais; plačiai apžvelgia sudėtingą orientalistinio sąjūdžio Lietuvoje istoriją sovietmečiu, pristato orientalizmu besidomėjusių kūrėjų likimus, tuo pačiu prisimindamas ir savo gyvenimo kelią.

Manet tapyba pagal Michelį Foucault, III

pagal | 2019 12 22

Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.

Tęsiame Foucault paskaitos dalį, kurioje kalbama apie tai, kaip Manet savo drobėse vaizduoja erdvę. Aptariami paskutiniai šios problematikos paveikslai – „Oranžerijoje“, „Padavėja su alaus bokalais“ ir „Geležinkelis“.

Leonoros Carrington paveikslai, įkvėpti Hieronymuso Boscho fantazijų

pagal | 2019 12 09

Kur baigiasi realybė ir prasideda siurrealybė? Galėtume valandų valandas praleisti priešais Hieronymuso Boscho paveikslą „Žemiškų malonumų sodas“, mąstydami apie šį klausimą. Tapytoja siurrealistė Leonora Carrington, prieš jos protui iškeliaujant į keistą kelionę, būtent taip ir padarė. Prado muziejuje Madride menininkė, susidūrusi su Boscho kūriniais, aptiko įkvėpimo šaltinį.

Manet tapyba pagal Michelį Foucault, II

pagal | 2019 11 10

Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.

Jūsų dėmesiui – paskaitos dalis, kurioje nagrinėjama drobės erdvės problematika: kokiu būdu Manet vaizduoja erdvę? Aptariami penki tapytojo paveikslai – „Muzika Tiuilri sode“, „Kaukių balius operoje“, „Maksimiliano egzekucija“, „Bordo uostas“ ir „Aržantėjus“.

Dvi valandos dviejose Vilniaus vietose: Viršuliškių „parko“ istorinės atminties kūrimasis ir Lazdynų pasakų parko istorinės atminties saugojimas

pagal | 2019 09 29

Du parkai, du žmogiškos gyvensenos išraiškos sluoksniai – kūrybinis ir pragmatinis: Viršuliškių parko laukia ilgas kelias, bet kol kas jis turi vieną absoliutų pranašumą: tai tikro meno vyksmas; menas turi provokuoti, „išstatyti save“ taip, kad būtų absoliučiai „plikas“ ir kritiškam, ir įteisinančiam žvilgsniui. Lazdynų parkas, atsiradęs kaip liaudies padavimų medinis eksponavimas miesto miškelyje, nuo pat savo atsiradimo pasmerktas tapti viešąja kontroliuojama erdve.