Žymų Archyvai: menas

Modernistinė tapyba: komentaras

pagal | 2026 05 16
Komentarų: 0

1960 m. parašytas ir paviešintas straipsnis „Modernistinė tapyba“ – vienas žinomiausių ir nuolat iš naujo analizuojamų bei cituojamų Clemento Greenbergo (1909–1994) tekstų, garsus ne mažiau negu 1939 m. jo esė „Avangardas ir kičas“. Jo svarbą modernizmo diskursui patvirtina įvairios publikacijos modernizmo dailės kritikos antologijose. Šis straipsnis žymi ilgainiui pasikeitusias Greenbergo kritikos teorines prieigas – jis atsisakė marksizmo ir atsigręžė į Immanuelio Kanto filosofiją. Tekste išdėstyta modernistinės tapybos samprata puikiai reprezentuoja formalistinę dailės kritiko mąstyseną.

Clement Greenberg. Modernistinė tapyba

pagal | 2026 05 16
Komentarų: 1

„Modernizmas – daugiau nei menas ir literatūra. Dabar jis apima beveik visa, kas tikrai gyva mūsų kultūroje. Tačiau kartu yra didelė istorinė naujovė. Vakarų civilizacija – ne pirma civilizacija, atsigręžusi atgal ir užklaususi savo pačios pagrindus, bet būtent ji toliausiai nuėjo šia kryptimi. Aš tapatinu modernizmą su šios savikritinės tendencijos suintensyvėjimu, beveik paūmėjimu, prasidėjusiu nuo filosofo Kanto… Modernizmo esmė yra, pasitelkiant disciplinai būdingus metodus, kritikuoti pačią discipliną – ne siekiant ją nuversti, bet siekiant ją dar patikimiau įtvirtinti jos kompetencijos srityje.“. – Clement Greenberg

Kaip Clementas Greenbergas suformavo modernistinį meną

pagal | 2026 04 29
komentarai 2

Meno kritikas Clementas Greenbergas (1909–1994) buvo vienas įtakingiausių ir gerbiamiausių XX amžiaus meno balsų, palaikęs abstrakčiuosius ekspresionistus ir „spalvos lauko“ tapytojus. Greenbergas, drąsiai ir atvirai šlovinęs Amerikos abstraktųjį meną, pavertė menininkus, – tokius kaip Jacksonas Pollockas, Willemas de Kooningas ir Barnettas Newmanas, – žinomais vardais. Jo idėjos, kad menas turėtų būti suskaidytas į gryniausias, paprasčiausias ir poetiškiausias linijos, spalvos ir plokštumos savybes, paveikė ištisą kartą ir paskatino sukurti vienus ikoniškiausių visų laikų meno kūrinių. „Modernizmas, – rašė jis, – naudojosi menu, kad atkreiptų dėmesį į meną.“

Planetinis mąstymas. Pokalbis su Yuk Hui

pagal | 2025 09 30
Komentarų: 0

Honkonge gyvenantis filosofas Yuk Hui savo tekstuose atskleidžia, kaip technikos filosofija, kadaise laikyta siaura ir specializuota sritimi, atveria didžiulį, beveik viską apimantį temų spektrą. Šiais laikais, kai vyrauja distopinis determinizmas, dažnai perteikiamas transhumanistinės ideologijos variantais, Hui ragina suskaidyti ateitį, kurioje gali susikryžiuoti daugybė labai skirtingų įvykių; jo tikslas – padėti suprasti ir puoselėti dinamišką atvirumą, kuris globalizuotoje technologinėje monokultūroje gali išnykti. Tokia įvairovė neapsiriboja vien tik techninių prietaisų ir sistemų gausėjimu, tai taip pat reiškia, kad reikia iš naujo atrasti pamirštus metodus ir naujus būdus, kaip elgtis su technika, remiantis skirtingais tikslais ir pasaulio pažinimo būdais.

Andy Warholas ir vartojimo šedevras

pagal | 2025 08 19
Komentarų: 0

Pasaulyje, kuriame Andy Warholas yra šiuolaikinio meno sinonimas, o vienas paveikslas, pavyzdžiui, Marilyn Monroe atvaizdas, parduodamas už šimtus milijonų dolerių, sunku neturėti savo nuomonės apie jo kūrybą. Mano tikslas yra įrodyti, kad Warholo kūriniai tikrai atitinka meno šedevrų ar, tiksliau, vartojimo šedevrų, kriterijus. Vartoju šiuos žodžius, – vartojimo šedevrai, – nes tai pirmiausia yra ta tikrovė, kurią siekė užfiksuoti Warholas.

Pabaigos pabaiga

pagal | 2025 07 31
Komentarų: 0

„Mano tekstai gali būti pateisinimas bet kam. Juos laikyti nuoroda jau savaime yra simuliacija. Nes jeigu yra vienas simuliacijos visatos apibūdinimas, tai tikrai yra nuorodos ir referento, kuris sukuria prasmės ryšį, praradimas. Taigi visiškai klaidinga laikyti ką nors nuoroda. Yra dvi galimybės: arba veikiu kaip rimta nuoroda (tai visada malonu), ir tai yra simuliacijos nesupratimas, arba pats veikiu kaip simuliacijos objektas (Baudrillard’as traktuojamas taip, kaip traktuojamas Mondrianas ar Renoiras, nes nėra ką daugiau daryti: nurodomi visi Baudrillard’o ženklai), ir tada aš galiu tik arba išlaikyti tam tikrą atstumą, arba tvirtinti, kad teisus aš, o jie klysta. Simuliacijos meno nėra, kaip nėra ir gundymo meno, – simuliacija pati savaime yra menas; gundymas pats savaime yra menas.“ – Jean Baudrillard

Marek Węcowski: „Senovės Graikijoje muzika visada buvo susijusi su švente“

pagal | 2025 04 27
Komentarų: 0

Pokalbis su prof. Mareku Węcowskiu, lenkų istoriku, antikinių veikalų tyrinėtoju, Varšuvos universiteto dėstytoju, autoriumi daugybės straipsnių ir mokslinių monografijų, tarp jų ir knygos „Simpoziumas, arba bendras šventimas. Graikų aristokratų puotos ištakos IX-VII a. pr. m. e.“.