Filosofijos tradicijoje galime užčiuopti eilę mąstytojų, pasiūliusių į meną žvelgti kaip į pabėgimą nuo žmogaus. Tai – neprijaukinamų vilkų gauja, kuri estetiką suvokė kaip išėjimą iš savęs, tačiau ne kaip eskapistines mikrodozes ar momentinį „užsimiršimą“, o kaip maištą prieš individuacijos kalėjimą ir narvą, vadinamą „žmogumi“.
Pokalbis su anglų filosofu Simonu Critchley apie tragediją ir jos ribas. Pasak pašnekovo, tragedija traukia savo „laukiniu, nerimstančiu grožiu, konfliktu ir viršenybe prieš filosofiją, reikšmingais, iki galo neįvertintais ryšiais su esama mentaline ir politine situacija“. Kviečiame skaityti ir mąstyti.
Kanadiečių socialinis mąstytojas, rašytojas ir filosofas Jeanas Vanier gimė 1928 metais. Paryžiaus Katalikų institute įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1964-aisiais kartu su dominikonu kunigu Thomu Philippe’u įkūrė „Arkos“ bendruomenę, vienijančią proto negalią turinčius žmones bei jų asistentus, ir pakeitusią daugybės žmonių gyvenimus. „Arkos“ tikslas – sukurti tokius namus, kuriuose protinę negalią turintys žmonės ir jų asistentai… Skaityti toliau »
Pokalbis su britų filosofu Keithu Ansellu-Pearsonu. – K. Ansellas-Pearsonas yra filosofijos profesorius Varviko universitete. Specializuojasi modernioje Europos filosofijoje, ypač Nietzsche’s, Bergsono, Deleuze’o filosofijose. Parašė reikšmingų darbų apie Nietzschę: Nietzsche contra Rousseau (CUP 1991), An Introduction to Nietzsche as Political Thinker (CUP, 1994), Viroid Life: Perspectives on Nietzsche and the Transhuman Condition (Routledge, 1997), How To… Skaityti toliau »
Interview with British philosopher Keith Ansell-Pearson. – Andrius Bielskis: Let me start from a slightly ‘personal’ question: what prompted you to study philosophy? What were the reasons why you chose philosophy as your major? Who were your philosophy teachers that influenced your philosophical thinking and taste the most? What was it like to study… Skaityti toliau »
Ar kada pagalvojote, kodėl neretai visuomenė genijus, šiuos talentingiausius, ryškiausius savo narius, ne tik atstumia, bet ir paniekina, prilygina bepročiams, atstumtiesiems, nusikaltėliams? Kaip dažnai, deja, negailestinga filosofinė ar mokslinė analizė sunaikina vieną po kitos šviesias, optimistines iliuzijas, kuriomis save apgauna ir išaukština žmogus. Taip neišvengiamai meilė, įstabus, tik žmogui būdingas jausmas, paskelbiamas esąs iš esmės… Skaityti toliau »
Filosofams parūpo gyvūno klausimas. O gal jis nuolatos rūpėjo? Juk net Aristotelis paliko tekstų sankaupą apie gyvūnus. Visi žinome, kad Aristotelis – nors filosofų eilėje jis nėra pirmas (chronologinėje eilėje, žinoma, nes dalykinėje, matyt, kiekvienas filosofas gali būti pirmas) – yra pirmas ta prasme, kad su jo asmeniu siejamas atsiradimas galimybės drąsiai sieti dabartinės filosofijos,… Skaityti toliau »