Žymų Archyvai: Nietzsche

Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys

pagal | 2024 01 01
Komentarų: 0

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio paskaitos – „Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys“ – pavadinimas provokuoja. Juo norima išprovokuoti veikalo „Būtis ir laikas“ (1927) „imanentinę kritiką“, t. y. išnagrinėti šios knygos „pagrindinę patirtį“ ir jos „formuluočių“ tinkamumą neatsisakant būties klausimo perspektyvos. Dėl šio paskutinio persvarstymo Heideggerio projekto raktiniai žodžiai pakinta. Užuot kalbėjęs apie būtį (Sein) ir laiką (Zeit), dabar jis kalba apie prošvaistę (Lichtung) ir čia-esatį (Anwesenheit). Vis dėlto Heideggeris keičia ne tiek sąvokyną, kiek patį mąstymą.

Heideggerio nihilizmo įveikos perspektyvos dialoge su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis

pagal | 2023 11 29
Komentarų: 0

Šiame straipsnyje analizuojamos nihilizmo įveikos perspektyvos, aptariant Heideggerio santykį su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis (pirmiausia čan / zen ir daoizmu). Filosofo apibrėžtos moderniosios technikos esmės po-statos (Gestell, arba Ge-stell) įsivyravimą galime laikyti ir nihilizmo išsipildymo bei Vakarų mąstymo tradicijos pabaigos diagnoze. Atskleidžiant Vakarų metafizinės tradicijos pabaigos ir jos įveikos problematiką siekiama suprasti kitokio mąstymo atsiradimo galimybes žvelgiant į pometafizinio mąstymo horizontą. Heideggerio dialogas su Rytų mąstymo šaltiniais yra nihilizmo įveikos perspektyvų ieškojimas, kas yra neatsiejama nuo savęs, kito ir abipusio supratimo gilinimo.

Menas su iltimis: antihumanistinė estetika ir radikali eskapologija

pagal | 2022 07 18
Komentarų: 0

Filosofijos tradicijoje galime užčiuopti eilę mąstytojų, pasiūliusių į meną žvelgti kaip į pabėgimą nuo žmogaus. Tai – neprijaukinamų vilkų gauja, kuri estetiką suvokė kaip išėjimą iš savęs, tačiau ne kaip eskapistines mikrodozes ar momentinį „užsimiršimą“, o kaip maištą prieš individuacijos kalėjimą ir narvą, vadinamą „žmogumi“.

Tragedija ir jos ribos

pagal | 2019 02 03
Komentarų: 0

Pokalbis su anglų filosofu Simonu Critchley apie tragediją ir jos ribas. Pasak pašnekovo, tragedija traukia savo „laukiniu, nerimstančiu grožiu, konfliktu ir viršenybe prieš filosofiją, reikšmingais, iki galo neįvertintais ryšiais su esama mentaline ir politine situacija“. Kviečiame skaityti ir mąstyti.

Kelias į laisvę

pagal | 2016 09 30
Komentarų: 0

Kanadiečių socialinis mąstytojas, rašytojas ir filosofas Jeanas Vanier gimė 1928 metais. Paryžiaus Katalikų institute įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1964-aisiais kartu su dominikonu kunigu Thomu Philippe’u įkūrė „Arkos“ bendruomenę, vienijančią proto negalią turinčius žmones bei jų asistentus, ir pakeitusią daugybės žmonių gyvenimus. „Arkos“ tikslas – sukurti tokius namus, kuriuose protinę negalią turintys žmonės ir jų asistentai… Skaityti toliau »

Pokalbis su Keithu Ansellu-Pearsonu

pagal | 2016 01 18
Komentarų: 0

Pokalbis su britų filosofu Keithu Ansellu-Pearsonu. – K. Ansellas-Pearsonas yra filosofijos profesorius Varviko universitete. Specializuojasi modernioje Europos filosofijoje, ypač Nietzsche’s, Bergsono, Deleuze’o filosofijose. Parašė reikšmingų darbų apie Nietzschę: Nietzsche contra Rousseau (CUP 1991), An Introduction to Nietzsche as Political Thinker (CUP, 1994), Viroid Life: Perspectives on Nietzsche and the Transhuman Condition (Routledge, 1997), How To… Skaityti toliau »

Interview with Keith Ansell-Pearson

pagal | 2016 01 17
Komentarų: 0

Interview with British philosopher Keith Ansell-Pearson. –   Andrius Bielskis: Let me start from a slightly ‘personal’ question: what prompted you to study philosophy? What were the reasons why you chose philosophy as your major? Who were your philosophy teachers that influenced your philosophical thinking and taste the most? What was it like to study… Skaityti toliau »