Temos Archyvai: Mūsų tekstai

Dvi valandos dviejose Vilniaus vietose: Viršuliškių „parko“ istorinės atminties kūrimasis ir Lazdynų pasakų parko istorinės atminties saugojimas

pagal | 2019 09 29

Du parkai, du žmogiškos gyvensenos išraiškos sluoksniai – kūrybinis ir pragmatinis: Viršuliškių parko laukia ilgas kelias, bet kol kas jis turi vieną absoliutų pranašumą: tai tikro meno vyksmas; menas turi provokuoti, „išstatyti save“ taip, kad būtų absoliučiai „plikas“ ir kritiškam, ir įteisinančiam žvilgsniui. Lazdynų parkas, atsiradęs kaip liaudies padavimų medinis eksponavimas miesto miškelyje, nuo pat savo atsiradimo pasmerktas tapti viešąja kontroliuojama erdve.

Minkštosios galios ir masinės žiniasklaidos sankirtos, arba Kada pradėsime vertinti kultūrą politiškai?

pagal | 2019 09 12

Kiekvieną dieną mūsų sąmonę medijų kanalais atakuoja naujienos, persmelktos pasakojimais apie karą, terorizmą, nusikaltimus, nelygybę, ekologines krizes, piktnaudžiavimą narkotikais ar priespaudą. XXI amžiuje antraštės į mūsų galvas kalamos viena po kitos: nuolat pranešama apie ateinančias ekonomines ir politines krizes, epidemijas, įvairias kitas žmonijai ar visuomenei kylančias grėsmes. Informacinis triukšmas yra viskas, mąstymo troškulys – niekas.

Apie tai, kaip „atrandami/atsiranda“ tekstai: Foucault paskaitos apie Manet istorija

pagal | 2019 08 31

Pristatome dviejų „banginių“ – filosofo Michelio Foucault ir tapytojo Édouardo Manet – susidūrimą. Šis susidūrimas nėra persiklojantis viename laikmetyje: kai filosofo egzistencija įsiterpė į pasaulio sanklodą, tapytojo egzistencija jau prieš daugybę metų buvo užbaigusi savo „projektą“. Tačiau šie abu iškilūs prancūzų kultūros atstovai susitiko kūrybinės plotmės pasaulyje bei paneigė laiko ir baigtinumo ribas, esmingai ir produktyviai sukeldami kelias kultūrines bangas.

Kantas: trys receptai

pagal | 2019 08 11

Pirmąjį Dalybų epizodą nutarėme pradėti viešindami Immanuelio Kanto kūrybą. Praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams nuo iškiliausio Karaliaučiaus gyventojo mirties ir artėjant trečio šimtmečio pabaigai nuo jo gimimo datos, atrodo, kad Kanto filosofijos byla yra išspręsta ir padėta į archyvą. Jau ne kartą girdėjome, kaip ateinantys amžiai buvo skelbiami tam tikrų mąstytojų amžiais. Turint omenyje visas aplinkybes, kalbėti apie Kantą, kaip ypatingos svarbos filosofą šiandien, reiškia rizikuoti būti apšauktam pasidavus mados tendencijai.

Leo Strausso politikos samprata

pagal | 2019 07 31

Pateikiamame straipsnyje, bandant apibrėžti politikos sampratą Leo Strausso mąstyme, pasitelkiamas šio vokiečių-amerikiečių politikos filosofo tekstas Farabi’s Plato („Farabio Platonas“), kuriame per palyginimą su filosofija atsiskleidžia jo politikos samprata. Taip pat parodoma, kodėl Straussas kritikuoja modernybės projektą ir alternatyvą jam mato būtent klasikiniame mąstyme.

Uždengti ir pakeisti

pagal | 2019 02 11

„Aš visuomet kalbu tiesą. Ne visą, nes nėra jokio būdo jos išsakyti. Išsakyti ją visą, paprastai sakant, yra neįmanoma – tam trūksta žodžių. Tačiau per šią neįmanomybę tiesa prisiliečia prie tikrovės.“ (Jacques Lacan)

Pradėti reikia nuo to, kad signifikantų grandinės iškilimas (arba patekimas į ją) tiesiogiai siejasi su tuo, kad ji tiesiogiai koreliuoja – jei rimtai žiūrėsime į Freudo atradimą – su trūkstamu signifikantu viduje arba a priori stokojimu kitame…

Heideggeris ir dialogas

pagal | 2018 03 06

Šiemet Vilniaus knygų mugės lankytojų jūros buvau atneštas į salę, kurioje dalyvavau kaip knygos „Šiapusybės regionai: 50 Heideggerio filosofijos klausimų“ bendraautorius. Renginio moderatoriui ir garbiems profesoriams diskutuojant apie nelengvą knygos atsiradimo istoriją, sunkiai galėjau patikėti jau trečią dešimtmetį atgimusią nepriklausomybę skaičiuojančios valstybės barbarišku vietinės humanitarinės kultūros lygiu, nešama ŽINIA dabartinėms ir būsimoms kartoms. Visa tai… Skaityti toliau »