Temos Archyvai: Mūsų tekstai

Žydiškoji Heideggerio recepcija

pagal | 2024 03 13
Komentarų: 0
Heidegger and His Jewish Reception

Danielis M. Herskowitzas, knygos „Heideggeris ir jo žydiškoji recepcija“ (2020) autorius, nagrinėja vaisingą ir intensyvų žydų ryšį su vienu svarbiausių ir prieštaringiausių šiuolaikinių filosofų Martinu Heideggeriu. Įtraukdamas šį ryšį į platesnį intelektualinį, kultūrinį ir politinį kontekstą, jis apibūdina pagrindinius modelius ir įvairias žydų reakcijas į Heideggerį.

Autorius parodo, kad žydų mąstytojai per traukos ir atstūmimo dialektiką sukūrė žydiškumo versiją, siekdami rasti išeitį iš bendros jų pasaulį kamuojančios krizės, kuri, jų manymu, buvo įkūnyta Heideggerio gyvenime ir mąstyme.

Heideggerio nihilizmo įveikos perspektyvos dialoge su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis

pagal | 2023 11 29
Komentarų: 1

Šiame straipsnyje analizuojamos nihilizmo įveikos perspektyvos, aptariant Heideggerio santykį su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis (pirmiausia čan / zen ir daoizmu). Filosofo apibrėžtos moderniosios technikos esmės po-statos (Gestell, arba Ge-stell) įsivyravimą galime laikyti ir nihilizmo išsipildymo bei Vakarų mąstymo tradicijos pabaigos diagnoze. Atskleidžiant Vakarų metafizinės tradicijos pabaigos ir jos įveikos problematiką siekiama suprasti kitokio mąstymo atsiradimo galimybes žvelgiant į pometafizinio mąstymo horizontą. Heideggerio dialogas su Rytų mąstymo šaltiniais yra nihilizmo įveikos perspektyvų ieškojimas, kas yra neatsiejama nuo savęs, kito ir abipusio supratimo gilinimo.

Ar įmanoma suderinti fenomenologiją ir (spekuliatyvųjį) realizmą?

pagal | 2023 07 30
Komentarų: 0

Šiame straipsnyje siekiama keleto tikslų. Pirmiausia – išskleisti Tomo Sparrow kritiką fenomenologinei tradicijai, t. y. teiginį, kad fenomenologija ir realizmas yra nesuderinami iš esmės. Tuomet – išanalizuoti, kaip Grahamas Harmanas mėgina spręsti šį fenomenologijos ir realizmo ginčą. Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje susitelkiama į Sparrow kritiką, antroji dalis skirta Harmanui.

Menas su iltimis: antihumanistinė estetika ir radikali eskapologija

pagal | 2022 07 18
Komentarų: 0

Filosofijos tradicijoje galime užčiuopti eilę mąstytojų, pasiūliusių į meną žvelgti kaip į pabėgimą nuo žmogaus. Tai – neprijaukinamų vilkų gauja, kuri estetiką suvokė kaip išėjimą iš savęs, tačiau ne kaip eskapistines mikrodozes ar momentinį „užsimiršimą“, o kaip maištą prieš individuacijos kalėjimą ir narvą, vadinamą „žmogumi“.

Laikas/erdvė – patirtis (II)

pagal | 2022 04 23
Komentarų: 0

Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.

Antroje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama erdvės problematika.

Laikas/erdvė – patirtis (I)

pagal | 2022 02 20
Komentarų: 1

Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.

Pirmoje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama laiko problematika.

Išsivertęs plokščiasis pasaulis: disonanso sklidinos erdvės

pagal | 2021 09 19
Komentarų: 0

Mano miestas, mano pasakojimų knyga, aš pats – kaip ilgai mes laikėmės! Tačiau atrodo, kad turėsime atsigriebti už šią ištvermę ir kiekvienas savo ruožtu privalės išnykti. Kiekviena tavo plyta, kiekvienas mano kaulas, kiekvienas žodis mūsų knygoje … viskas į amžiną pradingtį. Viskas, išskyrus, ko gero, tą varpų skambesį, amžinoje prieblandoje persekiojantį tuščią miglą.