Pradėsiu nuo drąsaus teiginio, kurį galite palaikyti piktinančia hiperbole: Aristotelis yra ne tik svarbiausias antikos filosofas, ir ne tik svarbiausias visų laikų filosofas, – Aristotelis yra svarbiausias kada nors gyvenęs žmogus. Kuo remdamasis galiu paskelbti tokį didingą teiginį? Pagalvokime, ką reikštų būti svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi. Kas būtų tinkamas kandidatas?
Pokalbis su Jamesu Lovelocku (1919–2022), anglų chemiku, medicinos mokslų daktaru, mokslinių prietaisų kūrėju ir rašytoju, geriausiai žinomu dėl savo paskelbtos ir skleistos Gajos hipotezės – idėjos, pagrįstos teiginiu, kad visa žemiška gyvybė yra Žemės paviršiaus ir atmosferos procesus reguliuojančios esybės dalis.
Dirbtinio intelekto grėsmės šešėlis persekioja žmoniją nuo pačios kompiuterių amžiaus pradžios. Iki šiol šios baimės buvo susijusios su mašinomis, naudojančiomis fizines priemones, skirtomis žudyti, pavergti ar pakeisti žmones. Tačiau per pastaruosius porą metų atsirado netikėtų naujų dirbtinio intelekto priemonių, kurios kelia pavojų žmonių civilizacijos išlikimui. Dirbtinis intelektas įgijo puikių gebėjimų manipuliuoti ir kurti – žodžiais, garsais ar vaizdais – kalbą. Šitaip dirbtinis intelektas įsilaužė į mūsų civilizacijos operacinę sistemą.
Kas tai yra – filosofija? Pabandysime savo klausimą išvesti į aiškios krypties kelią, kad neklaidžiotume tarp atsitiktinių ir savivališkų vaizdinių apie filosofiją. Tačiau kaipgi galėtume surasti tokį kelią, kuriuo eidami galėtume savo klausimą apibrėžti kuo patikimiau? Kelias, kurį dabar norėčiau parodyti, yra tiesiog šalia mūsų. Ir kaip tik todėl, kad jis yra arčiausiai, mes jį sunkiai surandame. Bet jeigu jau jį susiradome, tada juo ir einame, nors ir netvirtai jausdamiesi.
Ukrainos filosofų bendruomenė pradeda projektą ‘Philosophers for Ukraine’ („Filosofai už Ukrainą“).
Sumanymo tikslas – surinkti trumpus pasaulio filosofų pareiškimus, kuriuose jie pasisakytų apie Rusijos karą prieš Ukrainą ir palaikytų ukrainiečius.
Dalinamės vieninteliais dviem į lietuvių kalbą išverstais amerikiečių rašytojo Thomo Ligotti kūriniais – „Chemikas“ ir „Išgerk už mane vien tik labirintinėm akim“, – iš apsakymų ciklo „Niktalopų trilogija“.
Bauginančiai žavinčioje trilogijoje vaizduojami asmenys, gebantys valdyti kitų žmonių kūnus ir protus.
„Romaniškas krucifiksas ne iš karto tapo skulptūra, Cimabue ‘Madona’ – paveikslu, o Fidijo ‘Atėnė’ – statula. Mūsų suartėjimą su meno kūriniais formavo muziejai. Jų vaidmuo toks didelis, jog būtų sunku net įsivaizduoti, kad jų nėra arba nebus ten, kur buvo ar tebėra šiuolaikinė Europos civilizacija.“
Jūsų dėmesiui – pokalbis apie prancūzų meno filosofą André Malraux ir ištraukos iš jo knygos „Įsivaizduojamasis muziejus“.