Temos Archyvai: Akademybė

Heideggerio dialogas su Jüngeriu: nihilizmo įveikos problema

pagal | 2020 06 27

Vienas pagrindinių šio straipsnio tikslų yra nustatyti nihilizmo ir Niekio santykį Martino Heideggerio ir Ernsto Jüngerio dispute, parodant, kaip Heideggeris atskiria savo požiūrį nuo Jüngerio požiūrio taško. Heideggeris, viena vertus, nihilizmą laiko Vakarų metafizinės tradicijos užsibaigimu, kita vertus, identifikuoja patį Niekį kaip būties šešėlį, kuris negali būti peržengtas tradicinio dialektinio mąstymo būdu.

Leo Strausso politikos samprata

pagal | 2019 07 31

Pateikiamame straipsnyje, bandant apibrėžti politikos sampratą Leo Strausso mąstyme, pasitelkiamas šio vokiečių-amerikiečių politikos filosofo tekstas Farabi’s Plato („Farabio Platonas“), kuriame per palyginimą su filosofija atsiskleidžia jo politikos samprata. Taip pat parodoma, kodėl Straussas kritikuoja modernybės projektą ir alternatyvą jam mato būtent klasikiniame mąstyme.

Etinių aporijų prasmė ir/ar beprasmybė: Derrida pokalbis su Levinu

pagal | 2016 11 12

Šiame straipsnyje nagrinėjama Jacques’o Derrida dekonstrukcinė prieiga, taikyta Emmanuelio Levino metafizinei-egzistencinei etikos filosofijai. Atsižvelgiant į Derrida kritikuojamą religinį Levino etikos pobūdį, šio tyrimo tikslas – sekti Derrida minties keliu, mėginant kvestionuoti praktiškumą ar netgi inteligibilumą aporijos, kuri, anot Derrida, yra esminga Levino etikai. Tyrimo pabaigoje buvo prieita prie tokios išvados: Derrida kritika Levino atžvilgiu esanti… Skaityti toliau »

Čiabūties (Dasein) egzistencinių (existenziell) ir egzistencialiųjų (existenzial) apriorinių struktūrų analizė Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“

pagal | 2016 09 19

Straipsnio tikslas yra aptarti Martino Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“ (Sein und Zeit, 1927) nagrinėtas pagrindines idėjas. Knygos analizės autorius pirmiausia kreipia dėmesį į klasikinės ontologijos problemas, pasaulio sampratą ir pagrindinių apriorinių čiabūties (Dasein) egzistencialumo struktūrų tyrimą, kuris atskleidžia čiabūčiai būdingus buvimo būdus. Supratimo ratas priklauso būties prasmės struktūrai, kuri yra pagrindinė ašis šioje filosofijoje.… Skaityti toliau »

M. K. Čiurlionio erdvė̃s ir žalsvų tonų tapybinė metafizika

pagal | 2016 05 15

Straipsnis skirtas kai kurių specifinių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybinės estetikos ir meninės kūrybos bruožų aptarimui. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į savitą čiurlionišką erdvės ir kolorito koncepciją, susiformavusią po 1905 m. kelionių į Europos kultūros ir meno centrus. Ją aptariant, pirmiausia išryškinamas dailininko santykis su nuo vaikystės supusiu gimtinės kraštovaizdžiu ir spalvomis, kuris apsprendė potraukį peizažo… Skaityti toliau »

Pasąmonės samprata Slavojaus Žižeko filosofijoje: tarp vokiečių idealizmo ir Jacques’o Lacano psichoanalizės

pagal | 2016 03 29

Įvadas: Dar XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Fredricas Jamesonas pastebėjo, kad kurį laiką nyksta profesionaliõsios, t. y. „akademinės“, filosofijos (ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų) numatomos žanrinės ir diskursyvinės ribos. Įsivyrauja sunkiai apibrėžiamas rašymo ir kalbėjimo pavidalas, kuriame filosofinės įžvalgos pinasi su politiniais mokslais, istorija, literatūros kritika, psichoanalize bei kitomis teorizavimo formomis. Ši pastaba labai… Skaityti toliau »

Technikos esmės sampratos problema Heideggerio filosofijoje

pagal | 2015 08 15

Šiame straipsnyje siekiama atskleisti antikinės ir moderniosios technikos sampratos panašumus bei skirtumus. Moderniosios technikos analizė atveria jos gruobuonišką prigimtį, svetimą autentiškai kultūrai. Čia išryškėja esminis skirtumas nuo tradiciškai suprantamos technē, kaip gamtoje glūdinčių galių skleidimo ir įkurdinimo vyksmo. Moderniosios technikos esmėje, kuri įvardijama žodžiu „po-stata“ (Ge-stell), vietoj savaimingo esinių atsiskleidimo būties šviesoje, kuomet žmogus dalyvauja… Skaityti toliau »