Žymų Archyvai: metafizika

Meno kūrinys ir sankryža

pagal | 2021 10 13

Meno kūrinį padaro žmogaus rankos, tiesiogiai susiliečiančios su gamtine substancija, įliejama į individualią formą, perteikiančią menininko žvilgsnį į žmogaus pasaulį ir gamtinius daiktus. Gamtos daiktą individualizuoja pirmapradė būties ir grynojo santykio sankryža, o šį pirminį individualumą išskiria ir įtvirtina metafizinė patirtis.

The Work of Art as an Intersection

pagal | 2021 10 09

A work of art is formed by human hands – hands in direct contact with a natural substance, which then takes on an individual form, conveying the vision of the artist into the human world and natural things. The natural thing is individualised by the primordial intersection of Being and pure relationship, and this initial individuality is isolated and heightened by metaphysical experience.

Pokalbiai apie esmes. Apie totalitarizmą

pagal | 2021 07 31

Toliau dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šį kartą tema – totalitarizmo fenomenas. Anot filosofo, totalitarizmo negalima aiškinti tik sociologiškai ir psichologiškai, nes tai ir naivu, ir neteisinga; norėdami suprasti šį fenomeną, pirmiausia turime suvokti jo metafizinę esmę.

Heideggerio dialogas su Jüngeriu: nihilizmo įveikos problema

pagal | 2020 06 27

Vienas pagrindinių šio straipsnio tikslų yra nustatyti nihilizmo ir Niekio santykį Martino Heideggerio ir Ernsto Jüngerio dispute, parodant, kaip Heideggeris atskiria savo požiūrį nuo Jüngerio požiūrio taško. Heideggeris, viena vertus, nihilizmą laiko Vakarų metafizinės tradicijos užsibaigimu, kita vertus, identifikuoja patį Niekį kaip būties šešėlį, kuris negali būti peržengtas tradicinio dialektinio mąstymo būdu.

Metafizika ir fikciniai pasauliai anapus-mokslo (I)

pagal | 2016 12 15

Ištrauka iš prancūzų filosofo Quentino Meillassoux esė „Metafizika ir fikciniai pasauliai anapus-mokslo“ (Métaphysique et fiction des mondes hors-science, 2013):   Šioje paskaitoje noriu papasakoti apie skirtį tarp dviejų fikcijos santvarkų, nes ji man atrodo svarbi ir yra aiškiai metafizinė. Šios dvi santvarkos siejasi su tiksliaisiais mokslais, todėl tas santvarkas vadinsiu dviem terminais, kurių vienas gerai… Skaityti toliau »

Quentinas Meillassoux apie fikciją, mokslą ir mokslinę fantastiką

pagal | 2016 12 08

Mokslinė fantastika mums dažniausiai rodo pasaulį, kuriame fizika (teorinė, gamtinė) skiriasi nuo mūsiškės, tačiau nėra taip, kad gamtos dėsniai jame paprasčiausiai išnyksta, t. y. tokiame pasaulyje visa kas negali vykti savavališkai ar kada panorėjus. Istoriją galima papasakoti, kadangi turime reikalą su pasauliais, su dėsningais totalumais, nors ir valdomais kitos tvarkos. […] Kita vertus, regis, kad… Skaityti toliau »

Etinių aporijų prasmė ir/ar beprasmybė: Derrida pokalbis su Levinu

pagal | 2016 11 12

Šiame straipsnyje nagrinėjama Jacques’o Derrida dekonstrukcinė prieiga, taikyta Emmanuelio Levino metafizinei-egzistencinei etikos filosofijai. Atsižvelgiant į Derrida kritikuojamą religinį Levino etikos pobūdį, šio tyrimo tikslas – sekti Derrida minties keliu, mėginant kvestionuoti praktiškumą ar netgi inteligibilumą aporijos, kuri, anot Derrida, yra esminga Levino etikai. Tyrimo pabaigoje buvo prieita prie tokios išvados: Derrida kritika Levino atžvilgiu esanti… Skaityti toliau »