Žymų Archyvai: mokslas

Pokalbiai apie esmes. Apie sukonkretintą patirtį

pagal | 2026 09 30

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome ir tęsiame pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį, kuri šiame epizode sukonkretinama.

„Žmogus yra suspaustas kalbos ir jos daiktiškųjų kristalų – prietaisų, kultūros, ideologijų, instrumentų – replėse, bijo patyrimo, nes jis skausmingas; žmogus stengiasi nuo patyrimo atsiriboti, bet kartu negali be patyrimo, nes tik patyrimas suteikia gyvenimui prasmę, intensyvumą, tikrumo džiaugsmą, nors ir yra skausmingas.

Tik iš skausmo atsiranda džiaugsmas. Tokia keista patyrimo dialektika ir dviprasmiškas žmogaus santykis su juo atsiranda kartu su hominidu, ir pabėgti nuo tos dviprasmybės neįmanoma. Tai pamatinė žmogaus, kaip kalbančios būtybės, būklė šioje žemėje. Siekti patyrimo ir kartu jo nekęsti – tokiam likimui pasmerktas žmogus.“ (Arvydas Šliogeris)

Apie pamatinius metafizinius principus ir pasaulėvokos ypatumus Indijos civilizacijoje

pagal | 2026 08 31

Pokalbis su hum. m. dr. Tėja Snuviške: svarstoma apie transcendentinių klausimų iškilimą „ašiniame laike“, Vakarų ir Indijos mąstymo tradicijų bruožų skirtumus ir panašumus, graikų civilizacijos sintezę ir paraleles Indijoje, indoeuropeistiką, sanskritą ir komparatyvistiką, indų sakralinius tekstus, filosofijos ir mitologijos santykį, Indijos filosofijos mokyklas, labiausiai veikusias Vakarus, ir kitką.

Archyvininko manifestas

pagal | 2025 10 29

Mes esame archyvininkai, nes privalome jais būti. Neturime pasirinkimo. Šis sprendimas jau priimtas arba nulemtas šiuolaikinės techninės padėties. Visur esanti informacija skaitmeninėmis, apskaičiuojamomis formomis sukūrė naują darbo ir išnaudojimo padėtį; mes įžengėme į begalinį duomenų gamybos procesą ir tuo pačiu pakliuvome į begalinę duomenų navigacijos juodąją skylę. Duomenų internetas yra milžiniškas duomenų archyvas ir tuo pačiu metu milžiniška juodoji skylė, kuri suryja visą produktyvumą.

Aristotelis (ir stoikai): pokalbis su Johnu Sellarsu

pagal | 2024 07 17

Johno Sellarso, knygų apie stoicizmą ir graikų filosofiją autoriaus, naujausioje knygoje „Aristotelis: suprasti didžiausią pasaulio filosofą“ (2023) nagrinėjamos svarbiausios Aristotelio, kurį jis provokuojančiai vadina „svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi“, idėjos įvairiomis temomis – nuo moralės ir gero gyvenimo iki biologijos ir Atėnų politinio klimato. Ši knyga tinkama tiek paprastiems skaitytojams, tiek Aristotelio tyrinėtojams: joje išsamiai aptariami Aristotelio mąstymo ypatumai, taip pat iš naujo analizuojama jo, kaip filosofo ir mokslininko, svarba apskritai.

Pristatome pokalbį su Johnu Sellarsu.

Kaip būti aristotelininku

pagal | 2024 06 23

Pradėsiu nuo drąsaus teiginio, kurį galite palaikyti piktinančia hiperbole: Aristotelis yra ne tik svarbiausias antikos filosofas, ir ne tik svarbiausias visų laikų filosofas, – Aristotelis yra svarbiausias kada nors gyvenęs žmogus. Kuo remdamasis galiu paskelbti tokį didingą teiginį? Pagalvokime, ką reikštų būti svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi. Kas būtų tinkamas kandidatas?

Pokalbiai apie esmes. Apie patirtį

pagal | 2024 04 07

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį.

„Patirties negali patirti. Patirtis ateina vėliausiai: nuo patirties pavienis žmogus pradeda ir ja baigia, o viduryje driekiasi užmirštos patirties žemė. Tam tikra prasme jis pradeda nuo patirties kūdikystėje ar vaikystėje ir baigia vėl patirtimi, jau būdamas senis. Kodėl? Todėl, kad ant kūdikio ar vaiko sielos dar nėra užmaukšlintas anoniminės kalbos šalmas arba ant jo akių dar neuždėti kalbos akiniai.“ (A. Šliogeris)

Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys

pagal | 2024 01 01

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio paskaitos – „Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys“ – pavadinimas provokuoja. Juo norima išprovokuoti veikalo „Būtis ir laikas“ (1927) „imanentinę kritiką“, t. y. išnagrinėti šios knygos „pagrindinę patirtį“ ir jos „formuluočių“ tinkamumą neatsisakant būties klausimo perspektyvos. Dėl šio paskutinio persvarstymo Heideggerio projekto raktiniai žodžiai pakinta. Užuot kalbėjęs apie būtį (Sein) ir laiką (Zeit), dabar jis kalba apie prošvaistę (Lichtung) ir čia-esatį (Anwesenheit). Vis dėlto Heideggeris keičia ne tiek sąvokyną, kiek patį mąstymą.