Žymų Archyvai: mokslas

Aristotelis (ir stoikai): pokalbis su Johnu Sellarsu

pagal | 2024 07 17

Johno Sellarso, knygų apie stoicizmą ir graikų filosofiją autoriaus, naujausioje knygoje „Aristotelis: suprasti didžiausią pasaulio filosofą“ (2023) nagrinėjamos svarbiausios Aristotelio, kurį jis provokuojančiai vadina „svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi“, idėjos įvairiomis temomis – nuo moralės ir gero gyvenimo iki biologijos ir Atėnų politinio klimato. Ši knyga tinkama tiek paprastiems skaitytojams, tiek Aristotelio tyrinėtojams: joje išsamiai aptariami Aristotelio mąstymo ypatumai, taip pat iš naujo analizuojama jo, kaip filosofo ir mokslininko, svarba apskritai.

Pristatome pokalbį su Johnu Sellarsu.

Kaip būti aristotelininku

pagal | 2024 06 23

Pradėsiu nuo drąsaus teiginio, kurį galite palaikyti piktinančia hiperbole: Aristotelis yra ne tik svarbiausias antikos filosofas, ir ne tik svarbiausias visų laikų filosofas, – Aristotelis yra svarbiausias kada nors gyvenęs žmogus. Kuo remdamasis galiu paskelbti tokį didingą teiginį? Pagalvokime, ką reikštų būti svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi. Kas būtų tinkamas kandidatas?

Pokalbiai apie esmes. Apie patirtį

pagal | 2024 04 07

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį.

„Patirties negali patirti. Patirtis ateina vėliausiai: nuo patirties pavienis žmogus pradeda ir ja baigia, o viduryje driekiasi užmirštos patirties žemė. Tam tikra prasme jis pradeda nuo patirties kūdikystėje ar vaikystėje ir baigia vėl patirtimi, jau būdamas senis. Kodėl? Todėl, kad ant kūdikio ar vaiko sielos dar nėra užmaukšlintas anoniminės kalbos šalmas arba ant jo akių dar neuždėti kalbos akiniai.“ (A. Šliogeris)

Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys

pagal | 2024 01 01

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio paskaitos – „Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys“ – pavadinimas provokuoja. Juo norima išprovokuoti veikalo „Būtis ir laikas“ (1927) „imanentinę kritiką“, t. y. išnagrinėti šios knygos „pagrindinę patirtį“ ir jos „formuluočių“ tinkamumą neatsisakant būties klausimo perspektyvos. Dėl šio paskutinio persvarstymo Heideggerio projekto raktiniai žodžiai pakinta. Užuot kalbėjęs apie būtį (Sein) ir laiką (Zeit), dabar jis kalba apie prošvaistę (Lichtung) ir čia-esatį (Anwesenheit). Vis dėlto Heideggeris keičia ne tiek sąvokyną, kiek patį mąstymą.

Gajos perspėjimas: pokalbis su Jamesu Lovelocku

pagal | 2023 12 23

Pokalbis su Jamesu Lovelocku (1919–2022), anglų chemiku, medicinos mokslų daktaru, mokslinių prietaisų kūrėju ir rašytoju, geriausiai žinomu dėl savo paskelbtos ir skleistos Gajos hipotezės – idėjos, pagrįstos teiginiu, kad visa žemiška gyvybė yra Žemės paviršiaus ir atmosferos procesus reguliuojančios esybės dalis.

Dalybos #13: Latour

pagal | 2023 10 09

Dalinamės prancūzų sociologo ir filosofo Bruno Latouro knygos „Mes niekada nebuvome modernūs“ tekstais. Šioje knygoje skleidžiama mintis, kad mes niekada nebuvome modernūs ir, norėdami suprasti šių dienų pasaulį, pirmiausia turime suabejoti kaip tik šia esmine paradigma. Mūsų „modernioje“ visuomenėje nebuvo to didžiojo padalijimo, kuriuo grindžiama jos pasaulio reprezentavimo sistema, visiškai atskirianti gamtą ir kultūrą. Priešingai, modernieji nepaliaudami kūrė hibridus, kurie priklauso tiek gamtai, tiek kultūrai, bet nenorėjo to pripažinti.

Žemės šauksmas: pokalbis su Bruno Latouru

pagal | 2023 10 07

Pristatome pokalbį su Bruno Latouru, pernai mirusiu prancūzų filosofu, sociologu ir antropologu. Dėl savo veiklos, nukreiptos į klimato krizę, jis tapo pasauline figūra ekologijos srityje. Šiame pokalbyje į klausimus jis atsakė viltingai, remdamasis savo ilgamečiu moksliniu tyrinėjimu, mokymu, rašymu bei įsipareigojimu. Tai buvo pasidalinimas mintimis gyvenimo saulėlydyje.