Žymų Archyvai: laisvė

Interviu: Slavoj Žižek

pagal | 2020 04 05

Slovėnų filosofas, sociologas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas kalba apie prarandamą kontrolę, socialines medijas, politiką ir naująją prieigą.

„Turėtume apsukti 11-ąją Marxo tezę. XX a. mes per greitai norėjome keisti pasaulį. Dabar, užuot pasaulį tik keitę, turėtume išmokti atsitraukti ir vėl pradėti jį interpretuoti geresniu būdu.“ (S. Žižek)

Jean-Luc Nancy: Vakarų nebėra

pagal | 2020 02 02

Jeanas-Lucas Nancy yra vienas žymiausių šiandienos prancūzų mąstytojų. Jo krikščioniška pasaulėvoka, lydėjusi nuo vaikystės, vis labiau plėtojosi gilinantis į Martino Heideggerio filosofiją. Taip pat jam lemtingą įtaką padarė struktūralizmas ir ryšys su Jacques’u Derrida – visa tai kreipė jo filosofinius apmąstymus link šuolaikybės. Pokalbis pradedamas nuo iššūkių, su kuriais šiais laikais susiduria filosofai.

Nevisiškai prašvaistytas gyvenimas pagal Bukowskį

pagal | 2020 01 01

Amerikiečių rašytojas ir poetas Charlesas Bukowskis laiške, skirtame bičiuliui leidėjui, svarsto apie samdomo darbuotojo, dirbančio nemėgstamą darbą, dalią ir rutulioja mintį, kad vieną dieną, nepaisant prarasto laiko, turėtume ryžtis keisti malonumo neteikiančią padėtį. Kad ir kokios sunkios ir skausmingos būtų to ryžto pasekmės, pasiduoti negalime, kadangi tik tokia kova yra tikra. Kova, galiausiai leisianti pasidžiaugti bent jau nevisiškai prašvaistytu gyvenimu.

Leo Strausso politikos samprata

pagal | 2019 07 31

Pateikiamame straipsnyje, bandant apibrėžti politikos sampratą Leo Strausso mąstyme, pasitelkiamas šio vokiečių-amerikiečių politikos filosofo tekstas Farabi’s Plato („Farabio Platonas“), kuriame per palyginimą su filosofija atsiskleidžia jo politikos samprata. Taip pat parodoma, kodėl Straussas kritikuoja modernybės projektą ir alternatyvą jam mato būtent klasikiniame mąstyme.

Skaitant Leo Straussą

pagal | 2019 07 21

Ištrauka iš Steveno B. Smitho knygos „Skaitant Leo Straussą: politika, filosofija, judaizmas“ (2006).

Čia pateikiamomis esė norima prisidėti prie geresnio Leo Strausso filosofijos supratimo. Jomis nesiekiama pateikti išsamios Strausso gyvenimo ir kūrybos apžvalgos, juo labiau imtis vertinti jo mokymo poveikio ar jo vardu įsteigtos politinės minties mokyklos. Šiose esė bandoma nagrinėti pagrindinę aktualumo neprarandančią Straussą dominusią temą – tai, ką jis pats pavadino „teologine-politine problema“, metaforiškai ją įvardindamas Jeruzalės ir Atėnų klausimu.

DALYBOS – atvirosios prieigos klonas aplinkkelio pakelėje

pagal | 2019 07 14

Šiandien, gyvenant pertekliaus ir sotumo nestokojančioje Žemės rutulio pusėje, kasdien užtikrintai smelkiantis tinginystės būsenai ir užvaldant vienkrypčiam mąstymui, būtina suvokti ir atmesti ekonominės naudos bei socialinio patogumo siekius; dabar, kai mūsuose nevyksta smurtinių kataklizmų, intelektualinio pasiaukojimo reikia dar labiau. Būtina dar kartą sustoti ir atlikti laisvą sprendimą – pasirinkti egzistencinį šuolį ir aukoti. Šiai veiklai sukuriame DALYBŲ terpę: sieksime internete iš(į)viešinti periodikoje bei knygose nugrimzdusius, atvirai nepasiekiamus tekstus.

Knyga gali išlikti tūkstantį metų neperskaityta, kol sulauks tinkamo skaitytojo

pagal | 2019 03 06

„Walteris Benjaminas sakė, kad knyga gali išlikti tūkstantį metų neperskaityta, kol sulauks tinkamo skaitytojo. Knygos niekur neskuba. Kūrybos aktas niekur neskuba; jis atsiveria mums, suteikdamas amžiną privilegiją.“ (G. Steiner)

Ištrauka iš pokalbio su literatūros kritiku ir teoretiku George’u Steineriu.