Temos Archyvai: Vertimai

Leonoros Carrington paveikslai, įkvėpti Hieronymuso Boscho fantazijų

pagal | 2019 12 09

Kur baigiasi realybė ir prasideda siurrealybė? Galėtume valandų valandas praleisti priešais Hieronymuso Boscho paveikslą „Žemiškų malonumų sodas“, mąstydami apie šį klausimą. Tapytoja siurrealistė Leonora Carrington, prieš jos protui iškeliaujant į keistą kelionę, būtent taip ir padarė. Prado muziejuje Madride menininkė, susidūrusi su Boscho kūriniais, aptiko įkvėpimo šaltinį.

Manet tapyba pagal Michelį Foucault, II

pagal | 2019 11 10

Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.

Jūsų dėmesiui – paskaitos dalis, kurioje nagrinėjama drobės erdvės problematika: kokiu būdu Manet vaizduoja erdvę? Aptariami penki tapytojo paveikslai – „Muzika Tiuilri sode“, „Kaukių balius operoje“, „Maksimiliano egzekucija“, „Bordo uostas“ ir „Aržantėjus“.

Manet tapyba pagal Michelį Foucault, I

pagal | 2019 09 16

Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius. Įvadas.

„Aš nekalbėsiu apie Manet bendrai, nekalbėsiu ir apie pačius svarbiausius bei žinomiausius jo tapybos aspektus. Pristatysiu jums dešimtį ar tuziną šio tapytojo paveikslų ir pabandysiu jei ne panagrinėti, tai bent jau paaiškinti jų kreipiančiąsias linijas.“ (M. Foucault)

Ironija kaip egzistencinė Kierkegaardo tiesa

pagal | 2019 08 23

Danų filosofo Søreno Kierkegaardo negalima laikyti tam tikros filosofinės doktrinos steigėju, tačiau kaip tik todėl įmanoma jį paversti daugelio šiuolaikinių filosofinių ir religinių-filosofinių srovių pirmtaku, teigia rusų filosofė ir filosofijos istorikė Piama Gaidenko. Siūlome perskaityti ištrauką iš jos knygos „Estetizmo tragedija: apie Søreno Kierkegaardo pasaulėžiūrą“.

Skaitant Leo Straussą

pagal | 2019 07 21

Ištrauka iš Steveno B. Smitho knygos „Skaitant Leo Straussą: politika, filosofija, judaizmas“ (2006).

Čia pateikiamomis esė norima prisidėti prie geresnio Leo Strausso filosofijos supratimo. Jomis nesiekiama pateikti išsamios Strausso gyvenimo ir kūrybos apžvalgos, juo labiau imtis vertinti jo mokymo poveikio ar jo vardu įsteigtos politinės minties mokyklos. Šiose esė bandoma nagrinėti pagrindinę aktualumo neprarandančią Straussą dominusią temą – tai, ką jis pats pavadino „teologine-politine problema“, metaforiškai ją įvardindamas Jeruzalės ir Atėnų klausimu.

Literatūros kritika kaip skaitymo aktas

pagal | 2019 04 29

Knygą perskaitai tik tiek, kiek ji yra veidrodis, pastatytas priešais tavo gyvenimo kelią, kuris tame veidrodyje atsispindėjęs išsitiesina ir, vadinasi, priklauso nuo to, kas yra tavo paties sieloje, t. y. šia prasme knyga yra dvasinis instrumentas, ne objektas, ne daiktas. … Literatūros kritika filosofiniu aspektu yra tik išplėstas skaitymo aktas – ir ne daugiau. Literatūros… Skaityti toliau »

Istorija apie pirmąją pasaulyje nuogos moters skulptūrą… nepatogi ir kiek nepadori

pagal | 2019 03 30

Ištrauka iš antikos tyrinėtojos, Kembridžo universiteto profesorės Mary Beard knygos How Do We Look: The Body, the Divine, and the Question of Civilization („Kaip mes žiūrime: kūnas, dievybė ir civilizacijos problema“, 2018), kurioje autorė, apžvelgdama įvairias kultūras nuo Vakarų Europos iki Kinijos ir religijas nuo judaizmo iki krikščionybės, pabrėžia žiūrovo žvilgsnio į meno kūrinį reikšmę bei skatina iš naujo susimąstyti apie religiją, meną ir istoriją.