Žymų Archyvai: kalba

Pokalbiai apie esmes. Apie filosofo egzistencinį tipą

pagal | 2020 08 16

Pradedame dalintis knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pateikiamame epizode kreipiamas dėmesys į filosofijos ir filosofo suvokimą šiandien: ar apie filosofiją galima kalbėti kaip apie gyvenimo būdą; ar vis dar įmanoma ką nors esmingo pasakyti ne žaidžiant kalbinius žaidimus, o žvelgiant į daiktus bekalbiu teoriniu žvilgsniu, prieš tai atlikus totalinės ironijos judesį kalbos atžvilgiu?

Transcenderas, norėjęs suprasti daiktų ir kalbos santykį: Arvydo Šliogerio atminimui

pagal | 2019 12 27

Filosofo Arvydo Šliogerio darbai kalba patys už save ir tikiu, kad jie dar ilgai mums kalbės. Tiesiog dabar atmintyje iškyla kai kurie prisiminimai, kurie man, anuomet dar visai žaliam studentui, paliko neišdildomą įspūdį. Prisimenu tokius jo žodžius, kai dėl akademinių biurokratinių nesklandumų į pirmą paskaitą atėjau vienas: „Studentams reikėtų lankyti paskaitas. Tik užrašai čia niekuo nepadės, nes mano filosofija yra kaip džiazas, du kartus lygiai taip pat niekada nebūna.“

Dalybos #4: Barthes

pagal | 2019 12 02

Mūsų akiratyje – Roland’as Barthes’as, svarbus prancūzų teoretikas, vienas iš poststruktūralizmo „tėvų-steigėjų“, bei jo esė „Kas yra kritika?“ Įdomiausia, kad šio teksto vertimas į lietuvių kalbą 1986 m. skaitytojams pateiktas be pirmų dviejų pastraipų. Šiandien „atstatome istorinę tiesą Barthes’o atžvilgiu“ ir grąžiname tekstui visą jo tūrį. Siūlome jums įdėmiai įsiskaityti į pirmas dvi pastraipas ir pamąstyti, kuo gi jos užkliuvo to meto akademinei bendruomenei.

Kalba Jacquesas Lacanas

pagal | 2019 02 17

Siūlome artimiau susipažinti su prancūzų psichoanalitiku ir psichiatru Jacquesu Lacanu (1901–1981), žiūrint du dokumentinius filmus, kuriuose įamžintos Lacano, – įtakojusio klinikinę psichoanalizę, kritikos teoriją, lingvistiką, poststruktūralizmą, XX a. Prancūzijos filosofiją ir kino teoriją, – mintys apie psichoanalizę, mirtį, kalbą, meilę, atskirtį, paranoją ir gyvenimą.

Filosofija galėjo vadintis filologija (II)

pagal | 2018 08 11

Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene. Mokslininkę kalbina filosofas, VGTU dėstytojas Tautvydas Vėželis. Pateikiame antrąją pokalbio dalį. //   Jūs įžvelgiate stiprų graikų mąstymo ir žodžio ryšį, kalbate apie artimą filosofijos ir filologijos santykį, apie būtinybę skaityti graikų filosofus jų gimtąja kalba. Norėtųsi pastebėti, kad raštas, kaip ir daugelis… Skaityti toliau »

Peloponesiečių ir atėniečių karas II

pagal | 2018 06 10

Tukidido kritiškumas ir objektyvumas, kuriuo didžiavosi jis pats ir kurį daug gyrė Naujųjų laikų istorikai, turi savo Achilo kulną. Tai jo istorijos veikėjų kalbos: kaip ir kituose Antikos bei Viduramžių istorikų kūriniuose ir kitaip nei moderniųjų istorikų darbuose, Tukidido istorijos veikėjai sako (dažnai ilgas) retorines kalbas. Tukidido pirmtakai Herodotas ir Hekatajas, poetų pavyzdžiu mielai kalbomis… Skaityti toliau »