Žymų Archyvai: religija

Pokalbiai apie esmes. Apie sukonkretintą patirtį

pagal | 2026 09 30
Komentarų: 0

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome ir tęsiame pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį, kuri šiame epizode sukonkretinama.

„Žmogus yra suspaustas kalbos ir jos daiktiškųjų kristalų – prietaisų, kultūros, ideologijų, instrumentų – replėse, bijo patyrimo, nes jis skausmingas; žmogus stengiasi nuo patyrimo atsiriboti, bet kartu negali be patyrimo, nes tik patyrimas suteikia gyvenimui prasmę, intensyvumą, tikrumo džiaugsmą, nors ir yra skausmingas.

Tik iš skausmo atsiranda džiaugsmas. Tokia keista patyrimo dialektika ir dviprasmiškas žmogaus santykis su juo atsiranda kartu su hominidu, ir pabėgti nuo tos dviprasmybės neįmanoma. Tai pamatinė žmogaus, kaip kalbančios būtybės, būklė šioje žemėje. Siekti patyrimo ir kartu jo nekęsti – tokiam likimui pasmerktas žmogus.“ (Arvydas Šliogeris)

Apie pamatinius metafizinius principus ir pasaulėvokos ypatumus Indijos civilizacijoje

pagal | 2026 08 31
Komentarų: 0
Šokantis Šiva, simbolizuojantis pamatinius kūrimo, palaikymo ir naikinimo principus (XI a. pab.) // Metropolitano muziejus, Niujorkas

Pokalbis su hum. m. dr. Tėja Snuviške: svarstoma apie transcendentinių klausimų iškilimą „ašiniame laike“, Vakarų ir Indijos mąstymo tradicijų bruožų skirtumus ir panašumus, graikų civilizacijos sintezę ir paraleles Indijoje, indoeuropeistiką, sanskritą ir komparatyvistiką, indų sakralinius tekstus, filosofijos ir mitologijos santykį, Indijos filosofijos mokyklas, labiausiai veikusias Vakarus, ir kitką.

Lyno pasiuntinys. Pokalbis su Peteriu Sloterdijku

pagal | 2026 07 31
Komentarų: 0

„Nietzsche projektuoja horizontą tiems, kurie ateities moralės rinkose išsiskirs kaip individai, rodantys, kaip galima tęsti žmonijos kelią. Tame kontekste perskaitai šį labiausiai provokuojantį sakinį iš ‘Zaratustros’: ‘Žmogus – tai lynas, nutiestas tarp gyvulio ir antžmogio’, ir pats sprendi, ar nori tapti sėkmingu vaikščiotoju lynu, ar ne. Jeigu tau nepavyks, bent jau būsi pabandęs… Ne sėkmė viską lemia, o būtent valia išlikti judėjime ir vaikščioti lynu, jei nenori likti dalimi minios, kuri žiūri aukštyn ir žavisi beprotiškus dalykus darančiais žmonėmis.“ – Peter Sloterdijk

Mirties neigimas. Žmogaus prigimtis ir herojiškumas

pagal | 2026 03 29
Komentarų: 0

„Dabartiniais laikais randasi didelis spaudimas pateikti sampratas, kurios padėtų žmonėms suvokti jų dilemą; randasi poreikis gyvybiškai svarbių idėjų, nereikalingo intelektualinio sudėtingumo supaprastinimo. Kartais tai tampa dideliais melais, kurie slopina įtampą ir palengvina veiksmų įgyvendinimą, pateikiant tik racionalius žmonėms reikalingus paaiškinimus. Bet šitai taip pat lemia lėtą tiesos, padedančios žmonėms suvokti, kas su jais darosi, ir parodančios, kur yra tikrosios problemos, atitolimą. Viena tokių svarbių tiesų, žinoma jau seniai, yra heroizmo idėja.“ – Ernest Becker

Mirties neigimas. Pratarmė

pagal | 2026 02 28
Komentarų: 1

„Šiuose puslapiuose bandau atskleisti, kad mirties baimė yra visuotinis reiškinys, kuris sujungia duomenis iš kelių žmonijos mokslų sričių ir puikiai paaiškina bei suprantamus padaro žmogaus veiksmus, kuriuos palaidojome po kalnais faktų ir užtemdėme begaliniais ginčais apie ‘tikruosius’ žmogaus motyvus. Mūsų laikų žinių žmogus yra prislėgtas naštos, kurios niekada nesitikėjo patirti, – tiesos perviršio, kurio neįmanoma suvartoti. Šimtmečius žmogus gyveno tikėdamas, jog tiesa yra neapibrėžta, ir kad ją atradus, žmonijos bėdos baigsis. Šiandien dūstame nuo tiesos. Buvo parašyta tiek daug puikių kūrinių, padaryta tiek daug genialių atradimų, bet protas tyli, o pasaulis sukasi savo senąja demoniška trajektorija.“ – Ernest Becker

Meilė ir pažinimas

pagal | 2024 09 30
Komentarų: 0

„Jaunystėje Goethe rašė: ‘Kuo gilesnis ir pilnatviškesnis pažinimas, tuo smarkesnė, galingesnė ir energingesnė turi būti meilės aistra: nieko nėra taip uoliai mokomasi pažinti kaip tai, kas yra mylima.’ Greta šio teiginio galima suformuluoti Leonardo da Vincio tezę: ‘Kiekviena didi meilė yra didžio pažinimo dukra.’ Giordano Bruno pritaria didvyriškos meilės teorijai ir iškelia meilės bei pažinimo vidujiško gelminio santykio abipusį reikalavimą; Goethei meilės judesys steigia pažinimo aktą, o Leonardui pažinimo aktas pagrindžia meilės aktą. Kiek pastebiu, abiejų santykio dalių samprata prieštarauja įprastinei specifinei moderniai miestiečio nuomonei, kad meilė, žvelgiant į ją, yra ‘akla’, esą ji visame autentiškame pasaulio pažinime gali remtis tik išoriniu emocinių aktų santūrumu.“ (Max Scheler)

Pokalbiai apie esmes. Apie patirtį

pagal | 2024 04 07
Komentarų: 1
Ein Mal jedes

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį.

„Patirties negali patirti. Patirtis ateina vėliausiai: nuo patirties pavienis žmogus pradeda ir ja baigia, o viduryje driekiasi užmirštos patirties žemė. Tam tikra prasme jis pradeda nuo patirties kūdikystėje ar vaikystėje ir baigia vėl patirtimi, jau būdamas senis. Kodėl? Todėl, kad ant kūdikio ar vaiko sielos dar nėra užmaukšlintas anoniminės kalbos šalmas arba ant jo akių dar neuždėti kalbos akiniai.“ (A. Šliogeris)