Žymų Archyvai: literatūra

Žodžio laisvės gynimas fanatizmo akivaizdoje: Salman Rushdie

pagal | 2022 09 11
Komentarų: 0

Daugybę metų rašytojas Salmanas Rushdie’is gyveno slegiamas fatvos, raginančios jį nužudyti, kurią Irano vadovas ajatola Khomeini paskelbė 1988 m. išleidus romaną „Šėtoniškos eilės“, islamo fundamentalizmo satyrą. Visgi fatva jį užklupo. 2022 m. rugpjūčio 12 d. sutrikęs amerikietis musulmonas Hadi Mataras beveik tuziną kartų peiliu dūrė rašytojui, šiam viešai kalbant vienoje įstaigoje Niujorko valstijoje. Jis neteks akies, tačiau tikimasi, kad išgyvens.

„Kai tik paskelbiama, kad tam tikros idėjos yra apsaugotos nuo kritikos, satyros, pašaipos ar pasmerkimo, minties laisvė tampa neįmanoma.“ (Salman Rushdie)

Dalybos #12: Jung

pagal | 2022 06 19
Komentarų: 0

„Ši esė nepretenduoja į mokslinių darbų gretas. Tačiau romanas ‘Ulisas’ yra svarbus ir išraiškingas mūsų laikų ‘document humain’ ir toks psichologinis dokumentas, kurio idėjos, vaidinančios nemenką vaidmenį ir mano darbuose, įdiegtos praktikoje duotų apčiuopiamą rezultatą. Savąja esė nesiekiau ne tik mokslinių, bet ir didaktinių tikslų, todėl ir skaitytojas turėtų ją vertinti kaip subjektyvią, neįpareigojančią nuomonę.“ (Carl Gustav Jung)

Jameso Joyce’o šedevras „Ulisas“

pagal | 2022 06 16
Komentarų: 1

Birželio 16 dieną švenčiama „Bloomsday“, pavadinta Leopoldo Blumo, Jameso Joyce’o 1922 metų romano „Ulisas“ herojaus, vardu – veiksmas knygoje plėtojasi būtent tą dieną. „Bloomsday“ pernelyg dažnai yra komercializuotos nostalgijos pavyzdys, tačiau šiais 100-aisiais knygos išleidimo metais verta prisiminti, kodėl „Ulisas“ buvo toks revoliucingas.

Dalybos #11: Donskis

pagal | 2022 05 08
Komentarų: 0

Ištrauka iš filosofo, idėjų istoriko Leonido Donskio knygos „Neapykantos formos: įaudrinta vaizduotė moderniojoje filosofijoje ir literatūroje“.
„Neapykantos kultūroje neslypi jokia regima empirinė motyvacija, išskyrus mūsų siekį mechaniškai stabilizuoti kintančią ir neatpažįstamą tikrovę arba radikalizuoti savo laikyseną, čia matant vienintelį kelią iš netikrumo ir dvilypumo.“ (L. Donskis)

Thomas Ligotti: mus apibrėžia vientisumo stoka

pagal | 2021 12 31
Komentarų: 1

„Iš pagrindinių literatūros mokyklų labiausiai tapatinuosi su ekspresionizmu. Visų mano pasakojimų ištakos glūdi nuotaikoje ar požiūryje, kuriuos norėjau perteikti skaitytojui. Pradėjęs rašyti, supratau, kad mano temos būtinai kils iš manojo gyvenimo. Niekada nebuvau išorinio pasaulio žmogus. Taigi niekada neturėjau nei daug praktinių žinių, nei įvairialypės gyvenimiškos patirties… Poe, Lovecraftas, Nabokovas, Williamas Burroughsas, Bruno Schulzas… Šių ir į juos panašių rašytojų draugijoje pasijutau savas, ir šią draugystę norėjau išlaikyti taip pat kaip ir ekscentriškas normas bei praktikas, kurias siekiau perteikti savo kūryboje.“ – Thomas Ligotti

Išsivertęs plokščiasis pasaulis: disonanso sklidinos erdvės

pagal | 2021 09 19
Komentarų: 0

Mano miestas, mano pasakojimų knyga, aš pats – kaip ilgai mes laikėmės! Tačiau atrodo, kad turėsime atsigriebti už šią ištvermę ir kiekvienas savo ruožtu privalės išnykti. Kiekviena tavo plyta, kiekvienas mano kaulas, kiekvienas žodis mūsų knygoje … viskas į amžiną pradingtį. Viskas, išskyrus, ko gero, tą varpų skambesį, amžinoje prieblandoje persekiojantį tuščią miglą.