Žymų Archyvai: literatūra

Andrejus Platonovas: nelaimės ir nežinios daiktų kolekcionierius

pagal | 2020 08 30

„Iki pat vakaro jis tylėdamas vaikščiojo po miestą, lyg laukdamas, kada pasaulis pasidarys visiems suprantamas. Tačiau jam kaip ir anksčiau daug kas buvo neaišku, ir jis jautė savo kūno tamsoje tylią vietą, kurioje nieko nebuvo, bet niekas niekam netrukdė prasidėti.“

Tai ištrauka iš Andrejaus Platonovo apysakos „Duobė“. Keista ištrauka kaip ir pats rusų rašytojas, kuris Lietuvoje menkai žinomas, todėl pristatome šį autorių, pasitelkę jo kūrinį „Duobė“, kurio herojai – darbininkai ir valstiečiai – kuria šviesią ateitį; visą šią istoriją lydi absurdo ir pasmerktumo jausena, persmelkianti tiek aprašomas didingas statybas, tiek visą sovietinį projektą, tiek gyvenimą apskritai.

Nekūrybinis rašymas: pasaulis kupinas tekstų 2

pagal | 2020 05 09

Per pastaruosius kelis metus kompiuterijos sprogimo banga išsviedė aibę rašytojų, besinaudojančių kopijavimo ir pasisavinimo strategijomis; kompiuteris paskatino rašančiuosius mėgdžioti jo veikseną. Nieko stebėtino, kad, iškirpimui ir įklijavimui tapus neatsiejama rašymo proceso dalimi, rašytojai ėmė išnaudoti šias funkcijas kraštutiniais būdais, kurių visiškai nenumatė jų kūrėjai.

Technologijų įtaka didžiųjų naratyvų kaitai

pagal | 2020 03 21

Jūsų dėmesiui pristatome filosofo Gintauto Mažeikio pranešimą „Technologijų įtaka didžiųjų naratyvų kaitai“, perskaitytą VGTU surengtoje konferencijoje „Technika, technologijos, ontologija“: pasitelkiant žymių teoretikų Theodoro Adorno ir Jeano-François Lyotard’o idėjas, pranešime keliami klausimai apie postmodernų būvį bei technologijų įtaką didžiųjų naratyvų kaitai.

Nekūrybinis rašymas: pasaulis kupinas tekstų

pagal | 2020 03 01

Pasaulis kupinas tekstų, daugiau ar mažiau įdomių, ir man jų visiškai pakanka. – Regis, tai tinkamas atsakas į naujas rašymo sąlygas: turėdami beprecedentį kiekį prieinamų tekstų, galime nebesukti galvos dėl rašymo; vietoje to turime išmokti dorotis su egzistuojančia tekstų gausa. Nuo šiol mano rašymo būdą nuo jūsiškio skiria būtent tai, kaip aš braunuosi per šią informacijos tankmę, kaip ją valdau, nagrinėju, organizuoju ir skleidžiu.

Dievas – Kafkos dėdė

pagal | 2019 12 29

Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“, kurioje autorių kalbina prancūzų žurnalistė Laure Adler. Šiame pokalbyje svarstoma apie knygas ir jų skaitymą; apie ypatingą atsakomybę prieš knygos stebuklą; apie knygų svarbą kultūroje ir jų reikšmę palaikant žmogaus kasdieninę bei dvasinę egzistenciją; apie skaitymą, kuriam reikalinga tyla, privatumas ir knygos, perskeliančios mumyse užšalusią jūrą.

Dalybos #4: Barthes

pagal | 2019 12 02

Mūsų akiratyje – Roland’as Barthes’as, svarbus prancūzų teoretikas, vienas iš poststruktūralizmo „tėvų-steigėjų“, bei jo esė „Kas yra kritika?“ Įdomiausia, kad šio teksto vertimas į lietuvių kalbą 1986 m. skaitytojams pateiktas be pirmų dviejų pastraipų. Šiandien „atstatome istorinę tiesą Barthes’o atžvilgiu“ ir grąžiname tekstui visą jo tūrį. Siūlome jums įdėmiai įsiskaityti į pirmas dvi pastraipas ir pamąstyti, kuo gi jos užkliuvo to meto akademinei bendruomenei.

Paskaita, regis, sudomino studentus: Borgesas Amerikoje

pagal | 2019 10 13

Argentiniečių rašytojas Jorge Luisas Borgesas XX a. 7 deš. pabaigoje lankėsi Amerikoje ir Harvardo universitete pristatė šešių paskaitų ciklą „Poezijos menas“. Paskaitų garso įrašai vėliau buvo netikėtai atrasti universiteto archyvuose: įrašuose galima išgirsti vieną įdomiausių praeito amžiaus literatūrinių balsų – atvirą, sąmojingą, kupiną erudicijos Borgeso balsą, sakantį: „Pagrindinis mano gyvenimo faktas – žodžių gyvavimas ir galimybė juos įausti į poeziją.“