Žymų Archyvai: literatūra

Duobė. Pabaigos žodis

pagal | 2021 05 23

„Šis kūrinys – labai niūrus, ir skaitytojas užverčia knygą nepaprastai prislėgtas. Jeigu tą akimirką psichinę energiją būtų įmanoma tiesiogiai paversti fizine, tuomet pirmiausia, ką reikėtų padaryti užvertus šią knygą, – tai panaikinti esamą pasaulio tvarką ir paskelbti naują laiką.“

Rusų ir amerikiečių poeto, eseisto, vertėjo, Nobelio literatūros premijos laureato Josifo Brodskio pabaigos žodis, parašytas rusų rašytojo Andrejaus Platonovo apysakai „Duobė“.

Duobė. Pradžios žodis

pagal | 2021 05 23

Pristatome rusų rašytojo Andrejaus Platonovo apysaką „Duobė“ (Котлован). Šis kūrinys – tai literatūrinis atsakas į įvykius Rusijoje, susijusius su komunizmo steigimu, kolektyvizacija ir įkolūkinimu, kurių liudininku ir dalyviu buvo pats autorius. Nepaisant savo „istoriškumo“, ši apysaka yra meninis-filosofinis kūrinys, turintis daugybę saitų su literatūros paveldu ir filosofine mintimi.

Kiekviena kalba atveria langą į naują pasaulį

pagal | 2021 04 14

Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017), kurioje autorių kalbina prancūzų žurnalistė Laure Adler: šiame pokalbyje įvairiapusiškai diskutuojama apie kalbą, kuri G. Steinerio kūryboje visada užėmė pagrindinę vietą; anot pašnekovo, kiekviena kalba atveria langą į kitą pasaulį, ir atvirkščiai, kiekvienos kalbos mirtis reiškia galimybių visatos mirtį.

Pasivaikščiojimas su George’u Steineriu

pagal | 2020 10 13

Anglų rašytojas A. H. Sidgwickas rašė, kad iš visų veiklų būtent pasivaikščiojimas greičiausiai ir užtikrinčiausiai kloja abipusės susitikusiųjų pagarbos pagrindą.

Kviečiame pasivaikščioti su literatūrologu George’u Steineriu, kuris yra sakęs, kad Europą formavo ir humanizavo žmonių kojos; netgi mūsų filosofiją sąlygojo vaikščiojimas, tas paprastas veiksmas – statyti vieną koją priešais kitą ir akimirksniu pasiekti tikslą.

Andrejus Platonovas: nelaimės ir nežinios daiktų kolekcionierius

pagal | 2020 08 30

„Iki pat vakaro jis tylėdamas vaikščiojo po miestą, lyg laukdamas, kada pasaulis pasidarys visiems suprantamas. Tačiau jam kaip ir anksčiau daug kas buvo neaišku, ir jis jautė savo kūno tamsoje tylią vietą, kurioje nieko nebuvo, bet niekas niekam netrukdė prasidėti.“

Tai ištrauka iš Andrejaus Platonovo apysakos „Duobė“. Keista ištrauka kaip ir pats rusų rašytojas, kuris Lietuvoje menkai žinomas, todėl pristatome šį autorių, pasitelkę jo kūrinį „Duobė“, kurio herojai – darbininkai ir valstiečiai – kuria šviesią ateitį; visą šią istoriją lydi absurdo ir pasmerktumo jausena, persmelkianti tiek aprašomas didingas statybas, tiek visą sovietinį projektą, tiek gyvenimą apskritai.

Nekūrybinis rašymas: pasaulis kupinas tekstų 2

pagal | 2020 05 09

Per pastaruosius kelis metus kompiuterijos sprogimo banga išsviedė aibę rašytojų, besinaudojančių kopijavimo ir pasisavinimo strategijomis; kompiuteris paskatino rašančiuosius mėgdžioti jo veikseną. Nieko stebėtino, kad, iškirpimui ir įklijavimui tapus neatsiejama rašymo proceso dalimi, rašytojai ėmė išnaudoti šias funkcijas kraštutiniais būdais, kurių visiškai nenumatė jų kūrėjai.

Technologijų įtaka didžiųjų naratyvų kaitai

pagal | 2020 03 21

Jūsų dėmesiui pristatome filosofo Gintauto Mažeikio pranešimą „Technologijų įtaka didžiųjų naratyvų kaitai“, perskaitytą VGTU surengtoje konferencijoje „Technika, technologijos, ontologija“: pasitelkiant žymių teoretikų Theodoro Adorno ir Jeano-François Lyotard’o idėjas, pranešime keliami klausimai apie postmodernų būvį bei technologijų įtaką didžiųjų naratyvų kaitai.