Žymų Archyvai: Freud

Mirties neigimas. Pratarmė

pagal | 2026 02 28

„Šiuose puslapiuose bandau atskleisti, kad mirties baimė yra visuotinis reiškinys, kuris sujungia duomenis iš kelių žmonijos mokslų sričių ir puikiai paaiškina bei suprantamus padaro žmogaus veiksmus, kuriuos palaidojome po kalnais faktų ir užtemdėme begaliniais ginčais apie ‘tikruosius’ žmogaus motyvus. Mūsų laikų žinių žmogus yra prislėgtas naštos, kurios niekada nesitikėjo patirti, – tiesos perviršio, kurio neįmanoma suvartoti. Šimtmečius žmogus gyveno tikėdamas, jog tiesa yra neapibrėžta, ir kad ją atradus, žmonijos bėdos baigsis. Šiandien dūstame nuo tiesos. Buvo parašyta tiek daug puikių kūrinių, padaryta tiek daug genialių atradimų, bet protas tyli, o pasaulis sukasi savo senąja demoniška trajektorija.“ – Ernest Becker

Ivanas Iljinas: „Politika yra menas nustatyti ir neutralizuoti priešą.“

pagal | 2022 08 03

Pasaulis nuo pat sutvėrimo buvo beprasmė fragmentų samplaika. Kuo labiau žmonės stengėsi jį suprasti, tuo nuodėmingesnis jis darėsi. Šiuolaikinis gyvenimas su savo pliuralizmu ir pilietine visuomene tik pagausino pasaulio ydas ir išlaikė Dievą tremtyje. Vienintelė Dievo viltis buvo ta, kad teisinga tauta seks paskui vadovą, kuris sukurs naują politinę totalybę ir taip pradės taisyti pasaulį, kuris savo ruožtu galės atpirkti dieviškumą. Kadangi vienijantis Žodžio principas yra vienintelis gėris visatoje, pateisinamos bet kokios priemonės, galinčios užtikrinti jo sugrįžimą… Štai taip rusų filosofas, vardu Ivanas Iljinas, ėmė įsivaizduoti rusiškąjį krikščionišką fašizmą.

Pasivaikščiojimas su George’u Steineriu

pagal | 2020 10 13

Anglų rašytojas A. H. Sidgwickas rašė, kad iš visų veiklų būtent pasivaikščiojimas greičiausiai ir užtikrinčiausiai kloja abipusės susitikusiųjų pagarbos pagrindą.

Kviečiame pasivaikščioti su literatūrologu George’u Steineriu, kuris yra sakęs, kad Europą formavo ir humanizavo žmonių kojos; netgi mūsų filosofiją sąlygojo vaikščiojimas, tas paprastas veiksmas – statyti vieną koją priešais kitą ir akimirksniu pasiekti tikslą.

Humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais (I)

pagal | 2020 05 24

Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017). Pirmoje pokalbio dalyje kritikuojama psichoanalizė, teigiant, kad žmogus visas kančias gali įveikti pasitelkęs savo beribę vidinę jėgą. Taip pat keliamas klausimas, ar humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais ir susilpninti mūsų moralinį jautrumą.

Civilizacija ir/ar decivilizacija

pagal | 2015 09 28

Tema apie civilizaciją visų pirma skamba kaip galimas dviejų požiūrių deklaravimas: a) Oswaldo Spenglerio teorijos apspręsties, taigi ir į praeitį grimzdantis, požiūris kalbėti apie mus įtakojančius ir lemiančius veiksnius; b) pompastiškas pseudomoksliškas „šviesaus rytojaus“ pasiekimas dėl visuomenės evoliucinės raidos. Tačiau Arūnas Sverdiolas savo pranešime „Civilizacija ir/ar decivilizacija“ apmąstymą apie civilizaciją pasuka kita linkme: ieškoma kultūros… Skaityti toliau »

Lytinis geismas: filosofinis tyrimas

pagal | 2014 09 27

Roger Scruton „Lytinis geismas: filosofinis tyrimas“ (Sexual Desire: A Philosophical Investigation, 1986)   7 skyrius „Mokslas apie seksą“ (ištrauka). –   Froidiškoji psichologija: bendroji problema: – Šios idėjos [kad nesąmoningoji dalis yra motyvų talpykla ir ja aiškintina geismo prigimtis – vert. past.] svarbiausias šalininkas buvo Freudas, kaip ir sociobiologai, vylęsis pateikti žmogaus prigimties ir žmogaus seksualumo… Skaityti toliau »

Apie Edipo kompleksą

pagal | 2013 04 26

Kažkada įstrigo, dabar jau nebepamenu, kurioje knygoje ar straipsnyje, žodžiais nutapytas paveikslas, perteikiantis Austrijos-Vengrijos kultūros ypatybes, kur pirmą kartą buvo išgyventa šiuolaikinė nesaugaus žmogaus neaiškiame pasaulyje drama. Šios dramos įtampą bei reikšmių universalumą geriausiai išreiškė Freudo pateikta Edipo komplekso hipotezė. Edipo mitas bei jo reikšmių universalumas tarsi simbolizavo nesaugaus žmogaus neaiškiame pasaulyje dramą, jo išgyvenamas… Skaityti toliau »