Pristatome garsaus Lenkijos žurnalisto Adamo Michniko tekstą, skirtą rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno atminimui.
„Putinizmas yra maras. Toks pat maras kaip ir fašizmas bei bolševizmas… Aleksejaus mirtis parodė, kad šio maro žiurkės užplūdo mūsų miestų gatves. Išleisdamas šias žiurkes, Putinas metė iššūkį demokratijai visame pasaulyje.“ (A. Michnik)
Priežastys dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą tebėra įnirtingų ginčų tema. Nors galbūt viena sritis, apie kurią reikėtų daugiau diskutuoti, yra kalba. Savo niuansais garsėjanti rusų kalba pati siūlo užuominų apie platesnę Maskvos ir Vakarų filosofinę schizmą.… Tai, kad Rusija atvirai vykdo savo „rusiškojo pasaulio“ doktriną, „oficialiai“ aneksuodama naujas svetimas teritorijas, verčia atidžiau atkreipti dėmesį į sąvokos „ruskij“ prasmę. Galima net įtarti, kad daugelio bėdų kilmė slypi šiame vieninteliame neapibrėžtame žodyje.
Vakarų žiniasklaida Rusijos filosofą Aleksandrą Duginą vadina Kremliaus „smegenimis“, o jo ideologiją – Rusijos valdžios doktrina. Tačiau Duginas niekada neturėjo vieningos politinės doktrinos. Jo mokymas – tai postmodernistinis projektas, sudarytas iš okultizmo, sąmokslo teorijų, ezoterikos, neofašizmo, sovietinės pogrindžio kultūros, naujosios dešinės ir naujosios kairės idėjų. Beveik vienintelė konkreti pozicija, kuriai jis liko ištikimas daugelį metų, – baimė dėl nepriklausomos Ukrainos ir įsitikinimas, jog ji kelia grėsmę Rusijos egzistavimui… Tad kokios yra Dugino idėjos ir kaip jos susijusios su Kremliaus ideologija?
Pasaulis nuo pat sutvėrimo buvo beprasmė fragmentų samplaika. Kuo labiau žmonės stengėsi jį suprasti, tuo nuodėmingesnis jis darėsi. Šiuolaikinis gyvenimas su savo pliuralizmu ir pilietine visuomene tik pagausino pasaulio ydas ir išlaikė Dievą tremtyje. Vienintelė Dievo viltis buvo ta, kad teisinga tauta seks paskui vadovą, kuris sukurs naują politinę totalybę ir taip pradės taisyti pasaulį, kuris savo ruožtu galės atpirkti dieviškumą. Kadangi vienijantis Žodžio principas yra vienintelis gėris visatoje, pateisinamos bet kokios priemonės, galinčios užtikrinti jo sugrįžimą… Štai taip rusų filosofas, vardu Ivanas Iljinas, ėmė įsivaizduoti rusiškąjį krikščionišką fašizmą.
Fašizmas, kaip idėja, niekada nebuvo nugalėtas. Jis, kaip iracionalumo ir smurto kultas, negalėjo būti įveiktas pasitelkus argumentus. Kol nacistinė Vokietija atrodė stipri, europiečiai ir kiti buvo gundomi. Fašizmas buvo nugalėtas tik Antrojo pasaulinio karo mūšių laukuose. Dabar jis sugrįžo, ir šį kartą šalis, vykdanti fašistinį naikinamąjį karą, yra Rusija. Jeigu Rusija laimės, viso pasaulio fašistai pasijus daug patogiau.
Rusija neseniai paskelbė genocido žinyną, skirtą jos karui prieš Ukrainą. Rusijos oficialioji spaudos agentūra „RIA Novosti“ balandžio 3 d. paviešino aiškią ukrainiečių tautos, kaip tokios, visiško sunaikinimo programą. „Denacifikacija“ oficialioje rusiškoje kalbėsenoje reiškia vien tik Ukrainos valstybės ir tautos sunaikinimą. „Nacis“, kaip aiškinama genocido žinyne, yra tiesiog žmogus, kuris save identifikuoja kaip ukrainietį.
Žymus amerikiečių Vidurio ir Rytų Europos istorijos tyrinėtojas profesorius Timothy Snyderis dalinasi įžvalgomis apie galutinį Vladimiro Putino tikslą; jis tvirtina, kad Rusijos karas prieš Ukrainą prilygsta genocidui ir kad Putinas turi radikalesnį požiūrį nei Stalinas – tik Hitleris turėjo panašų planą; o pats faktas, kad ukrainiečiai nepasiduoda ir kovoja, yra labai svarbus visam pasauliui.