Žymų Archyvai: psichoanalizė

Mirties neigimas. Pratarmė

pagal | 2026 02 28
Komentarų: 0

„Šiuose puslapiuose bandau atskleisti, kad mirties baimė yra visuotinis reiškinys, kuris sujungia duomenis iš kelių žmonijos mokslų sričių ir puikiai paaiškina bei suprantamus padaro žmogaus veiksmus, kuriuos palaidojome po kalnais faktų ir užtemdėme begaliniais ginčais apie ‘tikruosius’ žmogaus motyvus. Mūsų laikų žinių žmogus yra prislėgtas naštos, kurios niekada nesitikėjo patirti, – tiesos perviršio, kurio neįmanoma suvartoti. Šimtmečius žmogus gyveno tikėdamas, jog tiesa yra neapibrėžta, ir kad ją atradus, žmonijos bėdos baigsis. Šiandien dūstame nuo tiesos. Buvo parašyta tiek daug puikių kūrinių, padaryta tiek daug genialių atradimų, bet protas tyli, o pasaulis sukasi savo senąja demoniška trajektorija.“ – Ernest Becker

Ivanas Iljinas: „Politika yra menas nustatyti ir neutralizuoti priešą.“

pagal | 2022 08 03
komentarai 2

Pasaulis nuo pat sutvėrimo buvo beprasmė fragmentų samplaika. Kuo labiau žmonės stengėsi jį suprasti, tuo nuodėmingesnis jis darėsi. Šiuolaikinis gyvenimas su savo pliuralizmu ir pilietine visuomene tik pagausino pasaulio ydas ir išlaikė Dievą tremtyje. Vienintelė Dievo viltis buvo ta, kad teisinga tauta seks paskui vadovą, kuris sukurs naują politinę totalybę ir taip pradės taisyti pasaulį, kuris savo ruožtu galės atpirkti dieviškumą. Kadangi vienijantis Žodžio principas yra vienintelis gėris visatoje, pateisinamos bet kokios priemonės, galinčios užtikrinti jo sugrįžimą… Štai taip rusų filosofas, vardu Ivanas Iljinas, ėmė įsivaizduoti rusiškąjį krikščionišką fašizmą.

Humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais (I)

pagal | 2020 05 24
Komentarų: 1

Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017). Pirmoje pokalbio dalyje kritikuojama psichoanalizė, teigiant, kad žmogus visas kančias gali įveikti pasitelkęs savo beribę vidinę jėgą. Taip pat keliamas klausimas, ar humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais ir susilpninti mūsų moralinį jautrumą.

Kalba Jacquesas Lacanas

pagal | 2019 02 17
Komentarų: 0

Siūlome artimiau susipažinti su prancūzų psichoanalitiku ir psichiatru Jacquesu Lacanu (1901–1981), žiūrint du dokumentinius filmus, kuriuose įamžintos Lacano, – įtakojusio klinikinę psichoanalizę, kritikos teoriją, lingvistiką, poststruktūralizmą, XX a. Prancūzijos filosofiją ir kino teoriją, – mintys apie psichoanalizę, mirtį, kalbą, meilę, atskirtį, paranoją ir gyvenimą.

Uždengti ir pakeisti

pagal | 2019 02 11
Komentarų: 0

„Aš visuomet kalbu tiesą. Ne visą, nes nėra jokio būdo jos išsakyti. Išsakyti ją visą, paprastai sakant, yra neįmanoma – tam trūksta žodžių. Tačiau per šią neįmanomybę tiesa prisiliečia prie tikrovės.“ (Jacques Lacan)

Pradėti reikia nuo to, kad signifikantų grandinės iškilimas (arba patekimas į ją) tiesiogiai siejasi su tuo, kad ji tiesiogiai koreliuoja – jei rimtai žiūrėsime į Freudo atradimą – su trūkstamu signifikantu viduje arba a priori stokojimu kitame…

Colikono seminarai

pagal | 2016 09 14
Komentarų: 0

Knygoje „Colikono seminarai“ pateikiama medžiaga, susijusi su darbiniais ir draugiškais santykiais tarp žymaus vokiečių filosofo Martino Heideggerio (1889–1976) ir šveicarų psichiatro Medardo Bosso (1903–1990). Heideggeris, pakviestas Bosso, keletą metų psichiatrams vedė seminarus Colikono mieste Šveicarijoje. Pirmą knygos dalį sudaro minėtų seminarų protokolai; antrą dalį – stenografuoti abiejų mokslininkų pokalbiai; trečią – Heideggerio laiškų Bossui, rašytų… Skaityti toliau »

Pasąmonės samprata Slavojaus Žižeko filosofijoje: tarp vokiečių idealizmo ir Jacques’o Lacano psichoanalizės

pagal | 2016 03 29
komentarai 2

Įvadas: Dar XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Fredricas Jamesonas pastebėjo, kad kurį laiką nyksta profesionaliõsios, t. y. „akademinės“, filosofijos (ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų) numatomos žanrinės ir diskursyvinės ribos. Įsivyrauja sunkiai apibrėžiamas rašymo ir kalbėjimo pavidalas, kuriame filosofinės įžvalgos pinasi su politiniais mokslais, istorija, literatūros kritika, psichoanalize bei kitomis teorizavimo formomis. Ši pastaba labai… Skaityti toliau »