Temos Archyvai: Knygų

Žodis apie „Bhagavadgytą“

pagal | 2022 04 03

„Bhagavadgyta“ – didysis senovės Indijos dvasinės išminties lobis: šventraštis, vedantų – indiškosios filosofinės sistemos – tekstas, atskleidžiantis klasikinės jogos principus bei pasaulio nedalumo sampratą. Užrašytas šventraštis buvo giesmės forma sanskrito kalba. Kūrinio pavadinimas į lietuvių kalbą verčiamas „Viešpaties Giesmė“.

Pavadinimas Nr. 1 (Apie ką mąstė / rašė Eizenšteinas „Montaže“?) vs. Pavadinimas Nr. 2 (O vis dėlto, kaip rašė ir ką mąstė Eizenšteinas „Montaže“?)

pagal | 2019 06 06

Pradėti galima kad ir nuo paties įprasčiausio dalyko, kurį geba atlikti bet kuris šiuolaikinis pradinukas (o gal ir darželinukas?): į „Google“ paiešką suvedami žodžiai „Eizenšteino Montažas“ ir analizuojama, o, tiksliau, „brauzinama“, ką pasiūlys visažinystės archyvas. Rezultatu stebėsitės: beveik dėmesio dykynė, vos keletas paminėjimo oazių.

Mėginimas suprasti save Oriento šviesoje skaitant A. Andrijausko monografiją

pagal | 2018 11 17

Profesoriaus Antano Andrijausko monografija „Vaizduotės erdvės: tradicinė kinų estetika ir menas“ provokuoja skaitytoją poleminiams apmąstymams apie Rytų ir Vakarų kultūrų, estetinės minties ir meno tradicijų santykius. Iš tikrųjų gilinantis į kritines žymiausių mūsų dienų sinologų ir komparatyvistų – François Jullieno, Vladimiro Maliavino ar Rudolfo G. Wagnerio – Rytų ir Vakarų civilizacinių pasaulių skirtumų refleksijas, iškart… Skaityti toliau »

Quentinas Meillassoux apie fikciją, mokslą ir mokslinę fantastiką

pagal | 2016 12 08

Mokslinė fantastika mums dažniausiai rodo pasaulį, kuriame fizika (teorinė, gamtinė) skiriasi nuo mūsiškės, tačiau nėra taip, kad gamtos dėsniai jame paprasčiausiai išnyksta, t. y. tokiame pasaulyje visa kas negali vykti savavališkai ar kada panorėjus. Istoriją galima papasakoti, kadangi turime reikalą su pasauliais, su dėsningais totalumais, nors ir valdomais kitos tvarkos. […] Kita vertus, regis, kad… Skaityti toliau »

Išimties būklė kaip šiuolaikinės politikos paradigma Giorgio Agambeno teorijoje

pagal | 2016 07 25

Neseniai viešojoje erdvėje lietuvių kalba pasirodęs italų teoretiko Giorgio Agambeno veikalas „Homo sacer: suvereni galia ir nuogas gyvenimas“ – įdomus ir intriguojantis dalykas intelektualinių/teorinių rebusų mėgėjams. Knygos leidėjai anotacijoje pažymi, jog tai žymiausias ir svarbiausias autoriaus veikalas, pradėjęs du dešimtmečius trukusį filosofinės archeologijos projektą, kurį sudaro devynios knygos, plėtojančios žmogaus ir politinės, teisinės bei religinės… Skaityti toliau »

Unikalaus meno atsiradimas? – Tekstas, paskatintas Béla Balázso knygos „Regimas žmogus, arba Kino kultūra“

pagal | 2014 09 09

Kalbant apie laiko patikrintus dalykus, rizikuojama susidurti su dvejopu sunkumu: 1) seni dalykai atrodo pakankamai nereikalingi, jų faktiškumo dimensija sunkiai patikrinama, o esant reikalui iškelti, atliepiant visuotinį moksliškumo matmenį, kaip svarbų dalyką, objektyvumo kriterijų (pastarąjį sureikšminant ir taip senus dalykus lokalizuojant kaip aktualiai esančius) yra išvis sudėtingas momentas, nes „minkštųjų priemonių“ objektyvumas išsisklaido socialinio tinklo,… Skaityti toliau »

Siekiant įgyti gebėjimą pamatyti tirpstantį cukrų

pagal | 2014 03 23

Šis tekstas yra recenzijos autoriaus mąstymo ir kalbinių gebėjimų apibrėžtyje kilęs apmąstymas apie knygą. Atitinkamos minties kryptis kyla konkrečioje vietoje, žvelgiant į perskaitytą knygą, ir mąstymo recenzijoje neturi aiškios pabaigos, nes siekia tik sužadinti kitų skaitytojų apmąstymo vyksmą. – Rašant tekstą apie tekstą, atsiduriama situacijoje, kurią Kristupas Sabolius galbūt ir pavadintų „įnirtingu miegu“. Kasdienė, net… Skaityti toliau »