Temos Archyvai: Dalybos

Dalybos #7: Malraux

pagal | 2020 09 25

„Romaniškas krucifiksas ne iš karto tapo skulptūra, Cimabue ‘Madona’ – paveikslu, o Fidijo ‘Atėnė’ – statula. Mūsų suartėjimą su meno kūriniais formavo muziejai. Jų vaidmuo toks didelis, jog būtų sunku net įsivaizduoti, kad jų nėra arba nebus ten, kur buvo ar tebėra šiuolaikinė Europos civilizacija.“

Jūsų dėmesiui – pokalbis apie prancūzų meno filosofą André Malraux ir ištraukos iš jo knygos „Įsivaizduojamasis muziejus“.

Pokalbiai apie esmes. Apie filosofo egzistencinį tipą

pagal | 2020 08 16

Pradedame dalintis knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pateikiamame epizode kreipiamas dėmesys į filosofijos ir filosofo suvokimą šiandien: ar apie filosofiją galima kalbėti kaip apie gyvenimo būdą; ar vis dar įmanoma ką nors esmingo pasakyti ne žaidžiant kalbinius žaidimus, o žvelgiant į daiktus bekalbiu teoriniu žvilgsniu, prieš tai atlikus totalinės ironijos judesį kalbos atžvilgiu?

Dalybos #6: Foucault

pagal | 2020 07 19

Tarp daugybės paslapčių, slypinčių dailės srityje, ypatingo meno kritikų ir žiūrovų dėmesio sulaukė Diego Velázquezo drobė „Meninos“ (1656). Paveikslas nuolat kėlė susidomėjimą ne tik dėl nepriekaištingo techninio atlikimo, bet ir dėl personažų išdėstymo ir žvilgsnių, pavaizduotų jame. Šiame kūrinyje pasirodo ir pats dailininkas: jis tapo pačiame paveiksle, ant didžiulės drobės, kurios priekinė dalis lieka nematoma. Kokia yra tikroji šios scenos prasmė?

Dalybos #5: Devyni milijardai Dievo vardų

pagal | 2020 03 14

Britų rašytojo Arthuro C. Clarke’o apsakyme „Devyni milijardai Dievo vardų“ pasakojama, kad nuo seniausių laikų viena Tibeto budistų vienuolija užsiima Dievo vardų, kurių mano esant devynis milijardus, užrašymu. Pranašystė byloja, kad užrašius paskutinį vardą su tam tikra užduotimi nužengs pats Dievas. Norėdami paspartinti procesą, vienuoliai pagalbon pasikviečia kompiuterininkus, kurie į kalnuose stūksantį vienuolyną atgabena kompiuterį bei imasi darbo.

Dalybos #4: Barthes

pagal | 2019 12 02

Mūsų akiratyje – Roland’as Barthes’as, svarbus prancūzų teoretikas, vienas iš poststruktūralizmo „tėvų-steigėjų“, bei jo esė „Kas yra kritika?“ Įdomiausia, kad šio teksto vertimas į lietuvių kalbą 1986 m. skaitytojams pateiktas be pirmų dviejų pastraipų. Šiandien „atstatome istorinę tiesą Barthes’o atžvilgiu“ ir grąžiname tekstui visą jo tūrį. Siūlome jums įdėmiai įsiskaityti į pirmas dvi pastraipas ir pamąstyti, kuo gi jos užkliuvo to meto akademinei bendruomenei.

Dalybos #3: Derrida

pagal | 2019 11 19

Akivaizdžiai apeliuodamas į vokiečių filosofo Martino Heideggerio tekstą „Iš japono ir klausinėjančiojo pašnekesio apie kalbą“, prancūzų filosofas Jacques’as Derrida laiške, skirtame japonų religijotyrininkui ir filosofui Toshihiko Izutsu, aiškina apie savo kūryboje plėtotą raktinę sąvoką „dekonstrukcija“ (déconstruction). Derrida laiško vertimas į lietuvių kalbą internete viešinamas pirmą kartą.

Dalybos #2: Kantas

pagal | 2019 08 14

Dalybos: ištraukos iš vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalo „Antropologija pragmatiniu požiūriu“. Kai kurios dalys internete viešinamos pirmą kartą.

„Skonį galima apibrėžti taip: skonis yra estetinės sprendimo galios savybė pasirinkti visuotinai reikšmingus dalykus. Taigi skonis yra sugebėjimas visuomeniškai įvertinti vaizduotėje išorinius daiktus. – Čia siela pajunta savo laisvę vaizduotės žaisme (taigi jutiminėje sferoje), nes bendrumo su kitais žmonėmis prielaida yra laisvė; tas jausmas ir yra malonumas.“