Žymų Archyvai: totalitarizmas

Antisemitizmas pasireiškia skirtingai

pagal | 2024 05 05

Antisemitizmas pasireiškia skirtingai – tai ir pašaipus, pasibjaurėtinas geraširdiškumas, ir naikinamieji pogromai. Yra visokių antisemitizmo rūšių: idėjinis, vidinis, slaptas, istorinis, buitinis, fiziologinis; skirtingos jo formos: individualus, visuomeninis, valstybinis… Antisemitizmas niekada nebuvo tikslas, jis visada tik priemonė, jis yra prieštaravimų be išeities matas. Antisemitizmas yra atskirų žmonių, visuomeninių santvarkų ir valstybinių sistemų savų trūkumų veidrodis. Pasakyk, kuo kaltini žydus, ir aš pasakysiu, dėl ko pats kaltas.

Ivanas Iljinas: „Politika yra menas nustatyti ir neutralizuoti priešą.“

pagal | 2022 08 03

Pasaulis nuo pat sutvėrimo buvo beprasmė fragmentų samplaika. Kuo labiau žmonės stengėsi jį suprasti, tuo nuodėmingesnis jis darėsi. Šiuolaikinis gyvenimas su savo pliuralizmu ir pilietine visuomene tik pagausino pasaulio ydas ir išlaikė Dievą tremtyje. Vienintelė Dievo viltis buvo ta, kad teisinga tauta seks paskui vadovą, kuris sukurs naują politinę totalybę ir taip pradės taisyti pasaulį, kuris savo ruožtu galės atpirkti dieviškumą. Kadangi vienijantis Žodžio principas yra vienintelis gėris visatoje, pateisinamos bet kokios priemonės, galinčios užtikrinti jo sugrįžimą… Štai taip rusų filosofas, vardu Ivanas Iljinas, ėmė įsivaizduoti rusiškąjį krikščionišką fašizmą.

Pokalbiai apie esmes. Apie totalitarizmą

pagal | 2021 07 31

Toliau dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šį kartą tema – totalitarizmo fenomenas. Anot filosofo, totalitarizmo negalima aiškinti tik sociologiškai ir psichologiškai, nes tai ir naivu, ir neteisinga; norėdami suprasti šį fenomeną, pirmiausia turime suvokti jo metafizinę esmę.

Humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais (II)

pagal | 2020 06 05

Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017). Antroje pokalbio dalyje, pasitelkęs M. Heideggerio, L.-F. Céline’o, R. Wagnerio pavyzdžius, pašnekovas svarsto apie didžiųjų kūrėjų santykį su nežmoniškumu. Reikšdamas nerimą dėl Europos civilizacijos nuovargio ir nuosmukio, Steineris ragina nepasiduoti nežinios lydimai nevilčiai ir išaukština vilties principą, skatinantį kovoti bei veikti visomis išgalėmis.

Humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais (I)

pagal | 2020 05 24

Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017). Pirmoje pokalbio dalyje kritikuojama psichoanalizė, teigiant, kad žmogus visas kančias gali įveikti pasitelkęs savo beribę vidinę jėgą. Taip pat keliamas klausimas, ar humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais ir susilpninti mūsų moralinį jautrumą.

Mokslas ir totalitarizmas

pagal | 2016 08 26

Viena įtakingiausių XX a. politikos filosofių Hannah Arendt 1963-iaisiais parašė esė „Erdvės užkariavimas ir žmogaus rangas“ (The Conquest of Space and the Stature of Man), kurioje kalbama apie šiuolaikinį mokslą ir žmonijos kosminių siekių prasmę. Pateikiame amerikiečių rašytojos Ritos Koganzon pasvarstymus apie H. Arendt esė nagrinėjamas temas. – –     „Mokslas ir totalitarizmas“ Pagrindine… Skaityti toliau »