Žymų Archyvai: Husserl

Ivanas Iljinas: „Politika yra menas nustatyti ir neutralizuoti priešą.“

pagal | 2022 08 03

Pasaulis nuo pat sutvėrimo buvo beprasmė fragmentų samplaika. Kuo labiau žmonės stengėsi jį suprasti, tuo nuodėmingesnis jis darėsi. Šiuolaikinis gyvenimas su savo pliuralizmu ir pilietine visuomene tik pagausino pasaulio ydas ir išlaikė Dievą tremtyje. Vienintelė Dievo viltis buvo ta, kad teisinga tauta seks paskui vadovą, kuris sukurs naują politinę totalybę ir taip pradės taisyti pasaulį, kuris savo ruožtu galės atpirkti dieviškumą. Kadangi vienijantis Žodžio principas yra vienintelis gėris visatoje, pateisinamos bet kokios priemonės, galinčios užtikrinti jo sugrįžimą… Štai taip rusų filosofas, vardu Ivanas Iljinas, ėmė įsivaizduoti rusiškąjį krikščionišką fašizmą.

Įtraukiantis Heideggeris: pokalbis su Richardu Capobianco (II)

pagal | 2022 07 10

Pokalbis su amerikiečių filosofijos profesoriumi Richardu Capobianco, vienu pagrindinių XX a. vokiečių filosofo Martino Heideggerio minties komentatorių. Jo knygos „Engaging Heidegger“ (2010) ir „Heidegger’s Way of Being“ (2014) padėjo iš naujo suvokti Heideggerio apmąstymus apie būtį.
Antroji pokalbio dalis.

Humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais (II)

pagal | 2020 06 05

Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017). Antroje pokalbio dalyje, pasitelkęs M. Heideggerio, L.-F. Céline’o, R. Wagnerio pavyzdžius, pašnekovas svarsto apie didžiųjų kūrėjų santykį su nežmoniškumu. Reikšdamas nerimą dėl Europos civilizacijos nuovargio ir nuosmukio, Steineris ragina nepasiduoti nežinios lydimai nevilčiai ir išaukština vilties principą, skatinantį kovoti bei veikti visomis išgalėmis.

Vaizdo vieta semiotiniame generatyvume ir etnosemiotinės perspektyvos

pagal | 2017 04 30

Francesco Marscianis – italų semiotikas, Bolonijos universiteto profesorius, susijęs su Algirdo J. Greimo ir Umberto Eco mokyklomis (Marscianio disertacijai apie semiotikos racionalumą pradėjo vadovauti Greimas, o užbaigė Eco, todėl greimininkai jį laiko Eco sekėju, o pastarieji – greimininku). Jam pačiam visada rūpėjo, kokios yra šių dviejų mokyklų pamatinės prielaidos, kurios grindžia jų metodinį, epistemologinį ir… Skaityti toliau »

Vien tik Dievas gali mus išgelbėti: Der Spiegel pokalbis su Martinu Heideggeriu (I)

pagal | 2017 03 18

Žurnalo „Der Spiegel“ bendradarbių Rudolfo Augsteino ir Georgo Wolffo pokalbis su vokiečių filosofu Martinu Heideggeriu 1966 m. rugsėjo 23 d. Mąstytojui pageidaujant, pokalbis paskelbtas tik po jo mirties, 1976-aisiais. Pateikiame pirmąją pokalbio dalį, kurioje apžvelgiamas tamsusis garsaus filosofo laikotarpis, kuomet jis ėjo Freiburgo universiteto rektoriaus pareigas, studentams skelbė žinią, kad jų būčiai turi vadovauti ne… Skaityti toliau »

Vienos sąvokos eksplikacija: metafizika (apibrėžimai ir dalys)

pagal | 2014 05 26

Nėra aiškaus ir visiems priimtino metafizikos apibrėžimo, sutarimo dėl jos uždavinių, turinio ir dalių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, geriausia yra tiesiog nurodyti, kurie filosofai, aptariant metafiziką, yra verti dėmesio. Pavadinimas. Metafizika – tai disciplina, sietina su Aristoteliu, tačiau „metafizikos“ sąvokos kiltis sietina su Aristotelio raštų leidėju [Androniku Rodiečiu – V.G.], gyvenusiu I a. pr. Kr.… Skaityti toliau »

Du D. Jonkaus pranešimai apie fenomenologiją

pagal | 2013 08 29

Dabarties intelektualiniame lauke, ypatingai, kai susiduria tarpdalykiniai laukai, fenomenologija nuskamba dažnai. Kartais atrodo, jog ji tapo didelės dalies mokslų – XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios – novum organum. Dalis Francio Bacono siekio išsipildo. Deja, fenomenologija negaili svarios kritikos XVII a. Novum Organum Scientiarum autoriui ir minčiai, tačiau, paradoksalu, ji pati užėmė jo vietą. Beje, yra… Skaityti toliau »