„Ši esė nepretenduoja į mokslinių darbų gretas. Tačiau romanas ‘Ulisas’ yra svarbus ir išraiškingas mūsų laikų ‘document humain’ ir toks psichologinis dokumentas, kurio idėjos, vaidinančios nemenką vaidmenį ir mano darbuose, įdiegtos praktikoje duotų apčiuopiamą rezultatą. Savąja esė nesiekiau ne tik mokslinių, bet ir didaktinių tikslų, todėl ir skaitytojas turėtų ją vertinti kaip subjektyvią, neįpareigojančią nuomonę.“ (Carl Gustav Jung)
Birželio 16 dieną švenčiama „Bloomsday“, pavadinta Leopoldo Blumo, Jameso Joyce’o 1922 metų romano „Ulisas“ herojaus, vardu – veiksmas knygoje plėtojasi būtent tą dieną. „Bloomsday“ pernelyg dažnai yra komercializuotos nostalgijos pavyzdys, tačiau šiais 100-aisiais knygos išleidimo metais verta prisiminti, kodėl „Ulisas“ buvo toks revoliucingas.
Graikų poetas Konstantinas Kavafis (1863–1933) savo eilėraštyje „Itakė“ remiasi žinomu Homero „Odisėjos“ pasakojimu kaip metafora, skirta įvardinti gyvenimo kelionę. Eilėraštis parašytas graikiškai, į lietuvių kalbą jį išvertė Tomas Venclova. Nors tam tikra originalo lyrika ir ritmas vertime neišvengiamai prarandami, dėl savo prasmės turinio eilės vis tiek palieka stiprų įspūdį: Kada išplauksi praraston Itakėn, prašyk dievus,… Skaityti toliau »