Žymų Archyvai: tapyba

Modernistinė tapyba: komentaras

pagal Aplinkkeliai | 2026 05 16

1960 m. parašytas ir paviešintas straipsnis „Modernistinė tapyba“ – vienas žinomiausių ir nuolat iš naujo analizuojamų bei cituojamų Clemento Greenbergo (1909–1994) tekstų, garsus ne mažiau negu 1939 m. jo esė „Avangardas ir kičas“. Jo svarbą modernizmo diskursui patvirtina įvairios publikacijos modernizmo dailės kritikos antologijose. Šis straipsnis žymi ilgainiui pasikeitusias Greenbergo kritikos teorines prieigas – jis atsisakė marksizmo ir atsigręžė į Immanuelio Kanto filosofiją. Tekste išdėstyta modernistinės tapybos samprata puikiai reprezentuoja formalistinę dailės kritiko mąstyseną.

Clement Greenberg. Modernistinė tapyba

pagal Aplinkkeliai | 2026 05 16

Komentarų: 1

„Modernizmas – daugiau nei menas ir literatūra. Dabar jis apima beveik visa, kas tikrai gyva mūsų kultūroje. Tačiau kartu yra didelė istorinė naujovė. Vakarų civilizacija – ne pirma civilizacija, atsigręžusi atgal ir užklaususi savo pačios pagrindus, bet būtent ji toliausiai nuėjo šia kryptimi. Aš tapatinu modernizmą su šios savikritinės tendencijos suintensyvėjimu, beveik paūmėjimu, prasidėjusiu nuo filosofo Kanto… Modernizmo esmė yra, pasitelkiant disciplinai būdingus metodus, kritikuoti pačią discipliną – ne siekiant ją nuversti, bet siekiant ją dar patikimiau įtvirtinti jos kompetencijos srityje.“. – Clement Greenberg

Kaip Clementas Greenbergas suformavo modernistinį meną

pagal Aplinkkeliai | 2026 04 29

komentarai 2

Meno kritikas Clementas Greenbergas (1909–1994) buvo vienas įtakingiausių ir gerbiamiausių XX amžiaus meno balsų, palaikęs abstrakčiuosius ekspresionistus ir „spalvos lauko“ tapytojus. Greenbergas, drąsiai ir atvirai šlovinęs Amerikos abstraktųjį meną, pavertė menininkus, – tokius kaip Jacksonas Pollockas, Willemas de Kooningas ir Barnettas Newmanas, – žinomais vardais. Jo idėjos, kad menas turėtų būti suskaidytas į gryniausias, paprasčiausias ir poetiškiausias linijos, spalvos ir plokštumos savybes, paveikė ištisą kartą ir paskatino sukurti vienus ikoniškiausių visų laikų meno kūrinių. „Modernizmas, – rašė jis, – naudojosi menu, kad atkreiptų dėmesį į meną.“

Čiurlionis ir menų sintezės problema

pagal Aplinkkeliai | 2023 07 02

Komentarų: 0

Čiurlionio kūryboje paslaptinga ir tai, ką matė jis, nematomo pasaulio aiškiaregys, ir tai, kaip jis matė, – akylas matomo stebėtojas. Norint priartėti prie jo suvokimo, reikia susikaupti ties antrąja iš šių mįslių, – kiek tik įmanoma, aiškiau suvokti jam būdingas regimų įspūdžių savotiško psichiško perdirbimo ypatybes. Nes jo tapybos išeities taškas, kaip liudija jo paveikslų tyrinėjimas, yra matomoji realybė. Nuo jos jis veržiasi į tai, kas yra anapus jos, ką jis regi už jos ribų.

Basquiat ir istorijos sugrįžimas

pagal Aplinkkeliai | 2023 02 28

Komentarų: 1

„Basquiat savo kūryboje pernelyg gerai suvokia istoriją, priešingai nei Warholas, kuris savo kūriniais tą istoriją ištrina. Vadinasi, Basquiat ir Warholo kūryboje galima įžvelgti modernizmo ir postmodernizmo priešpriešą, kuomet jaunesnis menininkas perima ‘senesnio’ judėjimo poziciją, o vyresnis menininkas perteikia šiuolaikiškesnį stilių.“

Apie postmodernizmą ir istoriją, Frederico Jamesono ir Karlo Marxo idėjas bei Vincento Van Gogho, Andy Warholo ir Jeano-Michelio Basquiat kūrybą.

Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?

pagal Aplinkkeliai | 2021 10 03

Komentarų: 0

„Iš kur mes? Kas mes? Kur mes einame?“ yra didžiulė, nuostabiai spalvinga, bet paslaptinga prancūzų tapytojo Paulio Gauguino drobė. Joje patalpinta daugybė žmonių, gyvūnų ir simbolinių figūrų, išdėstytų salos peizaže. Fone matoma jūra ir Taičio ugnikalniai. Tai didžiausias Gauguino paveikslas, kurį pats autorius laikė geriausiu savo kūriniu.

„Marato mirtis“: paveikus paveikslas apie vieną žymiausių Prancūzijos revoliucijos žmogžudysčių

pagal Aplinkkeliai | 2021 07 13

Komentarų: 0

XVIII a. viduryje prancūzų menininkas Jacques’as-Louis Davidas pramynė kelią naujam tapybos žanrui. Taikliai pavadintas neoklasicizmu, šis judėjimas laikomas idealizuoto senovės Graikijos ir Romos meno atgimimu. Antikinės manieros neoklasikiniai paveikslai labai dažnai vaizduoja amžininkų scenas ir temas. Tai atsispindi daugelyje Davido kūrinių, įskaitant „Marato mirtį“, vieną garsiausių jo paveikslų.