Žymų Archyvai: laikas
Laikas/erdvė – patirtis (II)
Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.
Antroje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama erdvės problematika.
Laikas/erdvė – patirtis (I)
Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.
Pirmoje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama laiko problematika.
Nostalgiškos pajautos krūvis. Negatyvumo vektorius su Arvydu Šliogeriu
Nostalgija turi savyje kažką tokio, kas neleidžia pilnai uzurpuoti jos reikšminio sluoksnio ir reikalauja esmingai negatyvaus vektoriaus. Tokios išraiškos vedamas, šis atradimas apie praėjusį renginį (prieš penkerius metus vykusį filosofo A. Šliogerio jubiliejaus paminėjimą) čia jums ir pristatomas: trys vaizdo klipai, kuriuose – dar intensyvesnė nostalgija, negatyvumas ir tas vektorius, kuris gali sustabdyti akceleracijos sąlygas. Arvydas Šliogeris kalba apie tai, kas svarbu.
Heideggeris ir dialogas
Šiemet Vilniaus knygų mugės lankytojų jūros buvau atneštas į salę, kurioje dalyvavau kaip knygos „Šiapusybės regionai: 50 Heideggerio filosofijos klausimų“ bendraautorius. Renginio moderatoriui ir garbiems profesoriams diskutuojant apie nelengvą knygos atsiradimo istoriją, sunkiai galėjau patikėti jau trečią dešimtmetį atgimusią nepriklausomybę skaičiuojančios valstybės barbarišku vietinės humanitarinės kultūros lygiu, nešama ŽINIA dabartinėms ir būsimoms kartoms. Visa tai… Skaityti toliau »
Ginant Heideggerį
Vokiečių filosofas Martinas Heideggeris mirė daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, tačiau žiniasklaida niekada nesiliovė domėtis jo veikla: ne dėl jo idėjų, o dėl jo sąsajų su nacizmu. Pačią naujausią diskusiją (ją puikiai apžvelgė Jonathanas Derbyshire’as) sukėlė triukšminga reklama, pristačiusi leidinį Schwarzen Hefte („Juodieji sąsiuviniai“), tūkstančio puslapių apimties į juodus viršelius įrištų užrašų knygelių, kuriose… Skaityti toliau »
Vien tik Dievas gali mus išgelbėti: Der Spiegel pokalbis su Martinu Heideggeriu (II)
Nors Martinas Heideggeris buvo vienas vaisingiausių XX a. mąstytojų, tiktai keli jo amžininkai buvo kritikuoti griežčiau ir aštriau negu jis. Didžiumą tos kritikos iššaukė jo paties nei paneigtos, nei patvirtintos, nei paaiškintos sąsajos su naciais, jam 1933–1934 metais rektoriaujant Freiburgo universitete. 1966 m. naujienų savaitraščio „Der Spiegel“ redaktoriai pakvietė Heideggerį pasikalbėti ir aptarti rūpimus klausimus.… Skaityti toliau »