Žymų Archyvai: būtis

Mūsų maininga užuojauta

pagal | 2025 06 28
Komentarų: 0

Kai kam, net savo priešams, linkime gyventi; kai kam, net savo draugams, linkime mirties. Įsivaizduojame, jog mirtis gali būti skausmo baigtis, tačiau mes taip pat galime norėti skausmo. Pagerbiame tuos, kurie miršta oriai, bet orumas nėra kažkas, ką priskiriame sau ar ką galime laikyti savo tikslu. Mes negalime suvokti, kodėl turime mirti: visos mintys sutelktos ir nukreiptos į ateitį. Mirtis – mūsų mirtis, mūsų draugų mirtis – yra stipriausių jausmų objektas. Kokie netvirti, kokie dviprasmiški yra šie jausmai!

Džiaugtis gausa: pokalbis su Alphonso Lingiu

pagal | 2025 05 30
Komentarų: 0

Lietuvių kilmės amerikiečių filosofas ir socialinis antropologas Alphonso Lingis (1933–2025) savo filosofines idėjas perteikė vaizdingai pasakodamas ir vengė akademinio rašymo stiliaus, tačiau niekada nenukrypo į naivumo ar paternalizmo lankas. Jo knygose nagrinėjami susidūrimai su svetimumu ir kitybe bei mūsų pačių susvetimėjimas su savimi; aptariama kalba, individualumo paskatos ir tai, kaip aplinka mus užvaldo. Jo kūriniai meniški, asmeniški ir išskirtiniai, juose atsispindi visas egzistencijos spektras – nuo tarpasmeninių dramų iki geopolitinės istorijos.

Sąmokslas prieš žmonių rasę. Apie pesimizmą ir paradoksą

pagal | 2024 07 27
Komentarų: 0

„Žmogus yra savivokus Niekas“, – rašė vokiečių filosofas Juliusas Bahnsenas. Nesvarbu, ar šiuos žodžius laikysime jaunatviškais ar priešlaikiniais, jie priklauso senai mūsų rūšies ir jos siekių paniekinimo tradicijai. Vis dėlto vyraujančios nuomonės apie žmogiškąją veiklą įprastai esti arba kvalifikuotas pritarimas, arba tuščiagarsis gyrimas. Kaip taisyklė, kiekvienam garbėtroškai, ar tiesiog norinčiam rasti vietą visuomenėje, praverstų toks šūkis: „Jeigu negali pasakyti nieko teigiamo apie žmoniją, pasakyk ką nors dviprasmiško.“ (Thomas Ligotti)

Sąmokslas prieš žmonių rasę. Pratarmė

pagal | 2024 06 09
Komentarų: 1

„Norėdamas išvengti bet kokios nereikalingos painiavos, norėčiau iškart prisipažinti, kad esu antgamtinio siaubo kūrinių rašytojas. Griežtai kalbant, ‘Sąmokslas prieš žmonių rasę’ yra labai nedidelė minėtos veiklos išimtis. Vis dėlto kai kurie šios knygos skaitytojai gali pamanyti, kad ji iš esmės priklauso antgamtiškumo, keistumo, kraupumo ir pan. sričiai. Nors tai negrožinis kūrinys, jo paantraštė ‘Siaubo užmačia’, regis, skatina daryti tokią išvadą.

Bet žodžiai kartais turi kelias reikšmes ir rašytojai, suteikdami pavadinimą savo kūriniui, dažnai tuo naudojasi. Taigi tai, ar sąvoka ‘užmačia’ reiškia mano numatytą šios knygos apmatą ar nurodo tik jos temą – didžiulį sąmokslą, kurį bandau nušviesti, – vienaip ar kitaip tėra semantinė migla.“ (Thomas Ligotti)

Heideggerio nihilizmo įveikos perspektyvos dialoge su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis

pagal | 2023 11 29
Komentarų: 1

Šiame straipsnyje analizuojamos nihilizmo įveikos perspektyvos, aptariant Heideggerio santykį su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis (pirmiausia čan / zen ir daoizmu). Filosofo apibrėžtos moderniosios technikos esmės po-statos (Gestell, arba Ge-stell) įsivyravimą galime laikyti ir nihilizmo išsipildymo bei Vakarų mąstymo tradicijos pabaigos diagnoze. Atskleidžiant Vakarų metafizinės tradicijos pabaigos ir jos įveikos problematiką siekiama suprasti kitokio mąstymo atsiradimo galimybes žvelgiant į pometafizinio mąstymo horizontą. Heideggerio dialogas su Rytų mąstymo šaltiniais yra nihilizmo įveikos perspektyvų ieškojimas, kas yra neatsiejama nuo savęs, kito ir abipusio supratimo gilinimo.

Pokalbiai apie esmes. Apie sugrįžimą

pagal | 2023 11 12
Komentarų: 1

Pristatome knygą „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pateikiame pirmąjį pokalbį apie filosofo ir jo filosofavimo pradžią.

„Nuo pat vaikystės aš buvau skaitytojas maniakas, toks skaitytojas, kad mama išsigandusi keletą kartų sudegino mano skaitomas knygas, – skaitydavau užsidegęs žvakę po antklode ir panašiai. Tad natūralu, aš irgi keliavau į tas angelų ir dievų erdves ir visiškai atitrūkau nuo tos vietos, kurioje buvau įsišaknijęs vaikystėje, panašiai kaip tas Čiurlionio žaltys pirmame ‘Sonatos’ paveiksle. Matyt, natūralu, kad labai intensyvaus skaitymo metas tęsėsi ir vėliau, o galiausiai baigėsi tuo, kad susidomėjau filosofija.“ (Arvydas Šliogeris)

Mes mirtingi

pagal | 2022 11 02
Komentarų: 2

Kartais besikartojančią dienų ir užduočių virtinę sutrikdo sunkus metas, kai jaučiame, kad formos, kurias suteikėme savo gyvenimui, yra bergždžios… Mus supanti aplinka praranda aiškumą; ji, niūri ir abejinga, skendi miglotuose horizontuose. Nutolsta pasaulėvaizdis ir jo praeitis, aptemsta ateitis, kurią aplinka numatė, pažymėdama kelius, kuriais turėtume eiti, ir paskirdama užduotis, kurias turėtume atlikti. Tarp mūsų ir aplinkos atsiveria tuštuma, jaučiamės pakibę šioje tuštymėje. Nerimas yra tuštumos, niekio pojūtis. Atsiverianti tuštuma, sukelianti nerimastingą drebulį, atskiria mane. Tas nerimas – tai mirimo nuojauta, kad mus supanti žaižaruojanti būtis užges ir mes būsime išsviesti į niekį.