Žymų Archyvai: technika

Archyvininko manifestas

pagal | 2025 10 29

Mes esame archyvininkai, nes privalome jais būti. Neturime pasirinkimo. Šis sprendimas jau priimtas arba nulemtas šiuolaikinės techninės padėties. Visur esanti informacija skaitmeninėmis, apskaičiuojamomis formomis sukūrė naują darbo ir išnaudojimo padėtį; mes įžengėme į begalinį duomenų gamybos procesą ir tuo pačiu pakliuvome į begalinę duomenų navigacijos juodąją skylę. Duomenų internetas yra milžiniškas duomenų archyvas ir tuo pačiu metu milžiniška juodoji skylė, kuri suryja visą produktyvumą.

Planetinis mąstymas. Pokalbis su Yuk Hui

pagal | 2025 09 30

Honkonge gyvenantis filosofas Yuk Hui savo tekstuose atskleidžia, kaip technikos filosofija, kadaise laikyta siaura ir specializuota sritimi, atveria didžiulį, beveik viską apimantį temų spektrą. Šiais laikais, kai vyrauja distopinis determinizmas, dažnai perteikiamas transhumanistinės ideologijos variantais, Hui ragina suskaidyti ateitį, kurioje gali susikryžiuoti daugybė labai skirtingų įvykių; jo tikslas – padėti suprasti ir puoselėti dinamišką atvirumą, kuris globalizuotoje technologinėje monokultūroje gali išnykti. Tokia įvairovė neapsiriboja vien tik techninių prietaisų ir sistemų gausėjimu, tai taip pat reiškia, kad reikia iš naujo atrasti pamirštus metodus ir naujus būdus, kaip elgtis su technika, remiantis skirtingais tikslais ir pasaulio pažinimo būdais.

Žvilgsnis į tikrąją demokratiją. Pokalbis su Luce Irigaray

pagal | 2024 08 31

„Demokratija turėtų būti toks miesto organizavimo ir valdymo būdas, kuris leistų piliečiams sugyventi taikiai ir būti laimingiems, jiems patiems už tai kiek įmanoma būnant atsakingiems. Pagarba ir rūpinimasis Žeme bei oru turi būti demokratijos dalis, nes abu šie dalykai yra būtini kiekvieno piliečio gyvenimui ir gerovei.“
(Luce Irigaray)

Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys

pagal | 2024 01 01

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio paskaitos – „Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys“ – pavadinimas provokuoja. Juo norima išprovokuoti veikalo „Būtis ir laikas“ (1927) „imanentinę kritiką“, t. y. išnagrinėti šios knygos „pagrindinę patirtį“ ir jos „formuluočių“ tinkamumą neatsisakant būties klausimo perspektyvos. Dėl šio paskutinio persvarstymo Heideggerio projekto raktiniai žodžiai pakinta. Užuot kalbėjęs apie būtį (Sein) ir laiką (Zeit), dabar jis kalba apie prošvaistę (Lichtung) ir čia-esatį (Anwesenheit). Vis dėlto Heideggeris keičia ne tiek sąvokyną, kiek patį mąstymą.

Už planetinį mąstymą

pagal | 2023 12 02

Honkongo filosofas Yuk Hui analizuoja technikos filosofijos istoriją postmetafiziniame pasaulyje bei teikia pasiūlymus dėl naujų gyvenimo formų.

„Jeigu jau filosofiją užbaigė techninė planetarizacija (kaip skelbė Heideggeris) arba planetinės kompiuterizacijos nulemtas istorinis posūkis (kaip šiandien skelbia daugelis entuziastingų autorių), tada mums lieka tik apmąstyti jos prigimtį ir ateitį arba, Heideggerio žodžiais tariant, ‘kitą pradžią’.“ (Y. Hui)

Heideggerio nihilizmo įveikos perspektyvos dialoge su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis

pagal | 2023 11 29

Šiame straipsnyje analizuojamos nihilizmo įveikos perspektyvos, aptariant Heideggerio santykį su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis (pirmiausia čan / zen ir daoizmu). Filosofo apibrėžtos moderniosios technikos esmės po-statos (Gestell, arba Ge-stell) įsivyravimą galime laikyti ir nihilizmo išsipildymo bei Vakarų mąstymo tradicijos pabaigos diagnoze. Atskleidžiant Vakarų metafizinės tradicijos pabaigos ir jos įveikos problematiką siekiama suprasti kitokio mąstymo atsiradimo galimybes žvelgiant į pometafizinio mąstymo horizontą. Heideggerio dialogas su Rytų mąstymo šaltiniais yra nihilizmo įveikos perspektyvų ieškojimas, kas yra neatsiejama nuo savęs, kito ir abipusio supratimo gilinimo.

Technikos klausimas

pagal | 2023 05 12

„Technikos klausimas“ (Die Frage nach der Technik) – vokiečių filosofo Martino Heideggerio pranešimas, skaitytas 1953 m. Miuncheno aukštojoje technikos mokykloje.

„Toliau mes keliame technikos klausimą. Klausimas išsiskleidžia kelyje. Todėl visų pirma yra tikslinga laikytis kelio, o ne sustoti prie atskirų frazių ar pavadinimų. Šis kelias yra mąstymo kelias. Visi mąstymo keliai daugiau ar mažiau akivaizdžiai neįprastai nusidriekia per kalbą. Mes klausiame apie techniką ir šitaip norėtume parengti laisvą požiūrį į ją. Požiūris yra laisvas, jeigu jis mūsų egzistencijai atveria technikos esmę. Jeigu mes prie jos prisideriname, pajėgiame patirti technikos prigimtį ir jos ribas.“ (M. Heidegger)