Žymų Archyvai: mirtis

Kalba Jacquesas Lacanas

pagal | 2019 02 17

Siūlome artimiau susipažinti su prancūzų psichoanalitiku ir psichiatru Jacquesu Lacanu (1901–1981), žiūrint du dokumentinius filmus, kuriuose įamžintos Lacano, – įtakojusio klinikinę psichoanalizę, kritikos teoriją, lingvistiką, poststruktūralizmą, XX a. Prancūzijos filosofiją ir kino teoriją, – mintys apie psichoanalizę, mirtį, kalbą, meilę, atskirtį, paranoją ir gyvenimą.

Ištikimybės priesaika

pagal | 2013 10 08

Philippe’o Lacoue-Labarthe’o žodžiai, pasakyti pagerbiant mirusį draugą Jacques’ą Derrida.: Aš nenoriu kalbėti. Visiškai. (Taip pat turiu įspėti: didžiąja dalimi visa tai yra tik neužbaigtumas, improvizacija, – tačiau ne ta prasme, kaip jis pats tą skelbė, išskleisdamas prieš save, mes visi esame to liudytojai, tris dešimtis mašinraščio puslapių. „Mažų mažiausiai“.) Iš kurios pusės beprieitum, nėra ką… Skaityti toliau »

Mirtis neatostogauja

pagal | 2013 08 01

Pieterio Bruegelio Vyresniojo „Mirties triumfas“ – ne jautruoliams. Paprastai datuojamas apie 1562 m., jis rikiuojasi tarp bene labiausiai šiurpinančių amžiaus paveikslų, o praėję šimtmečiai tik ženkliai padidino šį rodiklį. Iki pat Goya’os 1810 – 1820 m. „Karo tragedijų“, Europos menas neturėjo nieko panašaus į šią žiaurią apybraižą apie pragarą žemėje. Paveikslas kabo Prado muziejuje, Madride,… Skaityti toliau »

Laiko fenomenas

pagal | 2012 07 05

Kas yra laikas? Mokslininkai bando jį išreikšti formulėmis ir pagrįsti fizikos dėsniais. Filosofai nuo neatmenamų laikų ginčijasi dėl jo prigimties ir reikšmės žmogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime žmogui jis yra svarbus kaip bet kurio jo projekto būtinoji ir neišvengiama sąlyga, apskritai kaip žmogiškosios būties pagrindas, bet apie laiko esmę bei prigimtį retai kada susimąstome. Devynioliktojo amžiaus… Skaityti toliau »

Vakar lijo

pagal | 2011 11 18

Vakar pagalvojau: ar baisu mirti vasarą? Jeigu reikėtų pasirinkti, jeigu galėtum pasirinkti, jeigu norėtum pasirinkti…. Ar pasiryžtum – vasarą? Tiesiog taip, paprastai, be jokios tragikomedijos, be nereikalingo liūdesio, be nešvankios kančios, teršiančios išdidžią sielą. Taip, kaip bežodžiai ir nuolankūs nugaišta šunys, paukščiai, bitės…tiesiog įkvėpti paskutinį kartą svaiginančios vasaros aistros ir nustoti kvėpuoti? Ar pasiryžtum leisti saulei… Skaityti toliau »

Sningant, žemyn

pagal | 2011 02 10

Jau keletą dienų mane persekioja žodžiai apie mirties nebuvimą. Ir štai vieną dieną, – klaidžiodamas po girią ir mąstydamas apie tiek daug sykių permąstytus, bet kaskart vis labiau kamuojančius žodžius, – sningant, nusileidau žemyn prie nedidelio upelio girioje. Vandens tėkmė trumpam užgožė mąstymą, bet tuoj visu smarkumu atgamino mane persekiojančias mintis. Tas žmogus, kaip ir aš, stovėjo prie… Skaityti toliau »