Žymų Archyvai: mirtis

Mirties neigimas. Žmogaus prigimtis ir herojiškumas

pagal | 2026 03 29

„Dabartiniais laikais randasi didelis spaudimas pateikti sampratas, kurios padėtų žmonėms suvokti jų dilemą; randasi poreikis gyvybiškai svarbių idėjų, nereikalingo intelektualinio sudėtingumo supaprastinimo. Kartais tai tampa dideliais melais, kurie slopina įtampą ir palengvina veiksmų įgyvendinimą, pateikiant tik racionalius žmonėms reikalingus paaiškinimus. Bet šitai taip pat lemia lėtą tiesos, padedančios žmonėms suvokti, kas su jais darosi, ir parodančios, kur yra tikrosios problemos, atitolimą. Viena tokių svarbių tiesų, žinoma jau seniai, yra heroizmo idėja.“ – Ernest Becker

Mirties neigimas. Pratarmė

pagal | 2026 02 28

„Šiuose puslapiuose bandau atskleisti, kad mirties baimė yra visuotinis reiškinys, kuris sujungia duomenis iš kelių žmonijos mokslų sričių ir puikiai paaiškina bei suprantamus padaro žmogaus veiksmus, kuriuos palaidojome po kalnais faktų ir užtemdėme begaliniais ginčais apie ‘tikruosius’ žmogaus motyvus. Mūsų laikų žinių žmogus yra prislėgtas naštos, kurios niekada nesitikėjo patirti, – tiesos perviršio, kurio neįmanoma suvartoti. Šimtmečius žmogus gyveno tikėdamas, jog tiesa yra neapibrėžta, ir kad ją atradus, žmonijos bėdos baigsis. Šiandien dūstame nuo tiesos. Buvo parašyta tiek daug puikių kūrinių, padaryta tiek daug genialių atradimų, bet protas tyli, o pasaulis sukasi savo senąja demoniška trajektorija.“ – Ernest Becker

Mūsų maininga užuojauta

pagal | 2025 06 28

Kai kam, net savo priešams, linkime gyventi; kai kam, net savo draugams, linkime mirties. Įsivaizduojame, jog mirtis gali būti skausmo baigtis, tačiau mes taip pat galime norėti skausmo. Pagerbiame tuos, kurie miršta oriai, bet orumas nėra kažkas, ką priskiriame sau ar ką galime laikyti savo tikslu. Mes negalime suvokti, kodėl turime mirti: visos mintys sutelktos ir nukreiptos į ateitį. Mirtis – mūsų mirtis, mūsų draugų mirtis – yra stipriausių jausmų objektas. Kokie netvirti, kokie dviprasmiški yra šie jausmai!

Pokalbiai apie esmes. Apie patirtį

pagal | 2024 04 07

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį.

„Patirties negali patirti. Patirtis ateina vėliausiai: nuo patirties pavienis žmogus pradeda ir ja baigia, o viduryje driekiasi užmirštos patirties žemė. Tam tikra prasme jis pradeda nuo patirties kūdikystėje ar vaikystėje ir baigia vėl patirtimi, jau būdamas senis. Kodėl? Todėl, kad ant kūdikio ar vaiko sielos dar nėra užmaukšlintas anoniminės kalbos šalmas arba ant jo akių dar neuždėti kalbos akiniai.“ (A. Šliogeris)

Profesoriaus Nieko paskaitėlės apie antgamtinį siaubą

pagal | 2023 01 28

Migla, pakibusi virš ežero, rūkas tankiame miške, auksinė šviesa, švytinti ant šlapių akmenų, – tokie ženklai labai palengvina suvokimą. Kažkas tūno ežere, šnara miške, buvoja akmenyse ar po jais esančioje žemėje. Kas tai bebūtų, tas kažkas slypi kaip tik anapus akių, tačiau ne anapus akių, kurios niekada nemirksi. Atitinkamoje aplinkoje visą mūsų esybę sudaro vien akys, kurios išsiplėtusios stebi visatos šmėkliškumą. Bet ar tikrai atitinkama aplinka turi būti tokia akivaizdi savo vaiduokliška atmosfera?

Mes mirtingi

pagal | 2022 11 02

Kartais besikartojančią dienų ir užduočių virtinę sutrikdo sunkus metas, kai jaučiame, kad formos, kurias suteikėme savo gyvenimui, yra bergždžios… Mus supanti aplinka praranda aiškumą; ji, niūri ir abejinga, skendi miglotuose horizontuose. Nutolsta pasaulėvaizdis ir jo praeitis, aptemsta ateitis, kurią aplinka numatė, pažymėdama kelius, kuriais turėtume eiti, ir paskirdama užduotis, kurias turėtume atlikti. Tarp mūsų ir aplinkos atsiveria tuštuma, jaučiamės pakibę šioje tuštymėje. Nerimas yra tuštumos, niekio pojūtis. Atsiverianti tuštuma, sukelianti nerimastingą drebulį, atskiria mane. Tas nerimas – tai mirimo nuojauta, kad mus supanti žaižaruojanti būtis užges ir mes būsime išsviesti į niekį.