Žymų Archyvai: tekstas

Kodėl dekonstrukcija vis dar svarbi

pagal | 2019 07 02

Pokalbyje, kurį pateikiame jūsų dėmesiui, amerikiečių literatūrologas Jonathanas Culleris, knygų „Apie dekonstrukciją“ (1982) ir „Literatūros teorija: labai trumpas įvadas“ (1997) autorius, dalinasi mintimis apie tai, kad teoriją turėtume suvokti ne kaip sudėtingų doktrinų visumą, o kaip beribę, nuolat besimainančią klausimų ir požiūrių seriją. Būtent čia yra jos ilgalaikis vertingumas.

Literatūros kritika kaip skaitymo aktas

pagal | 2019 04 29

Knygą perskaitai tik tiek, kiek ji yra veidrodis, pastatytas priešais tavo gyvenimo kelią, kuris tame veidrodyje atsispindėjęs išsitiesina ir, vadinasi, priklauso nuo to, kas yra tavo paties sieloje, t. y. šia prasme knyga yra dvasinis instrumentas, ne objektas, ne daiktas. … Literatūros kritika filosofiniu aspektu yra tik išplėstas skaitymo aktas – ir ne daugiau. Literatūros… Skaityti toliau »

Įžanga į radikalų Georges’o Bataille gyvenimą ir mąstymą

pagal | 2019 03 17

Dekadentinės Charles’io Baudelaire’o vizijos stumtelėjo Viktorijos epochos grožio kultą modernizmo link, niaurios Henry’io Millerio epopėjos anuometinį modernizmą pastūmėjo link anarchistinės bytnikų kūrybos, o Georges’as Bataille ir siurrealistai iš jo redaguoto žurnalo Documents nemažai įtakojo mūsų dabartinį kultūrinį periodą, vadinamąją postmodernybę. Apsėstas kančių, pornografijos, siaubo ir kūno skysčių vaizdinių, prancūzų rašytojas ir filosofas George’as Bataille (1897–1962)… Skaityti toliau »

Knyga gali išlikti tūkstantį metų neperskaityta, kol sulauks tinkamo skaitytojo

pagal | 2019 03 06

„Walteris Benjaminas sakė, kad knyga gali išlikti tūkstantį metų neperskaityta, kol sulauks tinkamo skaitytojo. Knygos niekur neskuba. Kūrybos aktas niekur neskuba; jis atsiveria mums, suteikdamas amžiną privilegiją.“ (G. Steiner)

Ištrauka iš pokalbio su literatūros kritiku ir teoretiku George’u Steineriu.

Meditacija apie istoriją

pagal | 2018 02 16

Moderniosios lietuvių tautos, mininčios savos valstybės atkūrimo šimtmetį, atsiradimui lemtingą vaidmenį suvaidinusio mėnraščio „Aušra“ numerio preambulėje vieno iš tautos patriarchų laikomo Jono Basanavičiaus parinkta romėnų sentencija – Homines historiarum ignari semper sunt pueri („Žmonės, nežinantys istorijos, visada lieka vaikais“) – vėl aštriai primena egzistenciškai sopų individo santykio su savo atmintimi, praeitimi, dabartimi ir ateitimi klausimą, kuris kartu… Skaityti toliau »

Du erdvės pajautos takai: fiziko ir „lyriko“

pagal | 2018 01 31

Pasaulio pažinimas, užfiksuotas žinių sankaupose ir tapęs tuo, ką mes įpratę vadinti mokslu, lemia kultūros bei civilizacijos raidos pobūdį. Čia išryškėja laiko dimensijos reikšmė, paliudijanti tai, kad istoriškumas – esminis pažinimo bruožas, sujungiantis Praeitį per Dabarties tiesiamus tiltus su Ateitimi. Mąstant toliau aiškėja: be istorinės savimonės neįmanoma korektiškai kelti prasmingų klausimų, nes Laiko ir Erdvės… Skaityti toliau »

Apie Tiesą ir viešuosius visuomenininkų pasipiktinimus

pagal | 2016 04 12

Tekstas yra (turėtų būti) nesivaržantis subjektas, kuris rodo užpakalį Tėtušiui Politikai. – Roland Barthes // Skaitant prancūzų teoretikų darbus, pagauni save galvojant, kad mūsų viešojoje erdvėje vykstančios aštrios batalijos ir vieši „raganų persekiojimai“, pavyzdžiui, dėl teisingo istorinių faktų interpretavimo, yra akivaizdus profesinio kretinizmo pavyzdys. Apkaltinti trumparegyste sovietmečio epochos sužalotą tūlą pilietį, negebantį suprasti teorinės minties,… Skaityti toliau »