Žymų Archyvai: tekstas

Nekūrybinis rašymas: pasaulis kupinas tekstų

pagal | 2020 03 01

Pasaulis kupinas tekstų, daugiau ar mažiau įdomių, ir man jų visiškai pakanka. – Regis, tai tinkamas atsakas į naujas rašymo sąlygas: turėdami beprecedentį kiekį prieinamų tekstų, galime nebesukti galvos dėl rašymo; vietoje to turime išmokti dorotis su egzistuojančia tekstų gausa. Nuo šiol mano rašymo būdą nuo jūsiškio skiria būtent tai, kaip aš braunuosi per šią informacijos tankmę, kaip ją valdau, nagrinėju, organizuoju ir skleidžiu.

Dalybos #4: Barthes

pagal | 2019 12 02

Mūsų akiratyje – Roland’as Barthes’as, svarbus prancūzų teoretikas, vienas iš poststruktūralizmo „tėvų-steigėjų“, bei jo esė „Kas yra kritika?“ Įdomiausia, kad šio teksto vertimas į lietuvių kalbą 1986 m. skaitytojams pateiktas be pirmų dviejų pastraipų. Šiandien „atstatome istorinę tiesą Barthes’o atžvilgiu“ ir grąžiname tekstui visą jo tūrį. Siūlome jums įdėmiai įsiskaityti į pirmas dvi pastraipas ir pamąstyti, kuo gi jos užkliuvo to meto akademinei bendruomenei.

Dalybos #3: Derrida

pagal | 2019 11 19

Akivaizdžiai apeliuodamas į vokiečių filosofo Martino Heideggerio tekstą „Iš japono ir klausinėjančiojo pašnekesio apie kalbą“, prancūzų filosofas Jacques’as Derrida laiške, skirtame japonų religijotyrininkui ir filosofui Toshihiko Izutsu, aiškina apie savo kūryboje plėtotą raktinę sąvoką „dekonstrukcija“ (déconstruction). Derrida laiško vertimas į lietuvių kalbą internete viešinamas pirmą kartą.

Kodėl dekonstrukcija vis dar svarbi

pagal | 2019 07 02

Pokalbyje, kurį pateikiame jūsų dėmesiui, amerikiečių literatūrologas Jonathanas Culleris, knygų „Apie dekonstrukciją“ (1982) ir „Literatūros teorija: labai trumpas įvadas“ (1997) autorius, dalinasi mintimis apie tai, kad teoriją turėtume suvokti ne kaip sudėtingų doktrinų visumą, o kaip beribę, nuolat besimainančią klausimų ir požiūrių seriją. Būtent čia yra jos ilgalaikis vertingumas.

Literatūros kritika kaip skaitymo aktas

pagal | 2019 04 29

Knygą perskaitai tik tiek, kiek ji yra veidrodis, pastatytas priešais tavo gyvenimo kelią, kuris tame veidrodyje atsispindėjęs išsitiesina ir, vadinasi, priklauso nuo to, kas yra tavo paties sieloje, t. y. šia prasme knyga yra dvasinis instrumentas, ne objektas, ne daiktas. … Literatūros kritika filosofiniu aspektu yra tik išplėstas skaitymo aktas – ir ne daugiau. Literatūros… Skaityti toliau »

Įžanga į radikalų Georges’o Bataille gyvenimą ir mąstymą

pagal | 2019 03 17

Dekadentinės Charles’io Baudelaire’o vizijos stumtelėjo Viktorijos epochos grožio kultą modernizmo link, niaurios Henry’io Millerio epopėjos anuometinį modernizmą pastūmėjo link anarchistinės bytnikų kūrybos, o Georges’as Bataille ir siurrealistai iš jo redaguoto žurnalo Documents nemažai įtakojo mūsų dabartinį kultūrinį periodą, vadinamąją postmodernybę. Apsėstas kančių, pornografijos, siaubo ir kūno skysčių vaizdinių, prancūzų rašytojas ir filosofas George’as Bataille (1897–1962)… Skaityti toliau »

Knyga gali išlikti tūkstantį metų neperskaityta, kol sulauks tinkamo skaitytojo

pagal | 2019 03 06

„Walteris Benjaminas sakė, kad knyga gali išlikti tūkstantį metų neperskaityta, kol sulauks tinkamo skaitytojo. Knygos niekur neskuba. Kūrybos aktas niekur neskuba; jis atsiveria mums, suteikdamas amžiną privilegiją.“ (G. Steiner)

Ištrauka iš pokalbio su literatūros kritiku ir teoretiku George’u Steineriu.