– Ar skaitei Hrabalo romaną „Aš aptarnavau Anglijos karalių“?
– Ne, neskaičiau.
– Būtinai paskaityk, nepakartojama.
Perskaitęs Bohumilo Hrabalo kūrinį, buvau paveiktas ir abejojau, ar verta apie jį ką nors rašyti, nes dar studentavimo metais galvoje skambėjo vienos profesorės perspėjimas, kaip sudėtinga ir pavojinga rašyti recenziją apie patinkantį autoriaus kūrinį.
„Migdole – kas stovi migdole?“ Tai eilutė iš poeto Paulio Celano eilėraščio „Mandorla“, paskelbto 1963 m. Mandorla itališkai reiškia migdolą ir ikonografijoje vaizduojama kaip du apskritimai, viduryje sudarantys migdolo formą.
Pateikiame originalų eilėraštį, jo vertimus į anglų ir lietuvių kalbas bei trumpą šio kūrinio analizę.
Vokiečių filosofo Martino Heideggerio tekstas „Iš japono ir klausinėjančiojo pašnekesio apie kalbą“ tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas: pokalbyje dalyvauja du veikėjai – klausinėtojas, kuris neabejotinai yra pats Heideggeris, ir neįvardintas japonas mokslininkas, atvykęs aplankyti žymiojo filosofo. Abu veikėjai dialogą pradeda prisimindami savo bendrą pažįstamą velionį grafą Siudzo Kukį ir jo domėjimąsi estetika. Visa tai veda link tolesnio pašnekesio apie kalbą, hermeneutiką, metafiziką bei dialogo galimybę tarp skirtingų kultūrų ir kalbų žmonių.
Nors Biblija yra viena skaitomiausių knygų pasaulyje, daug religinės literatūros skaitytojų stokoja žinių apie Septuagintą (Bibliją, kuria beveik visuotinai naudojosi ankstyvieji krikščionys) ar kuo ji skiriasi nuo Biblijos, kuria paremti dauguma šiuolaikinių vertimų. Timothy’is Michaelas Law, knygos „Kai Dievas kalbėjo graikiškai: Septuaginta ir krikščionių Biblijos kūrimas“ autorius, aiškina, kas yra Septuaginta, ir kodėl ji yra tokia svarbi studijuojant krikščionybę.
Pokalbis apie menininko Dennio Adamso kūrinį „Malraux batai“, kurio veiksmas plėtojasi ant kietmedžio grindų, padengtų prancūzų meno filosofo André Malraux knygos „Įsivaizduojamasis muziejus“ puslapiais; Adamsas ugningai išreiškia teisėtą Malraux įniršį dėl išskirtinio Vakarų kultūros paradokso, pakaitomis berdamas tai maniakišką, tai kontempliatyvų monologą, banguojantį poetiškumo nuotrupomis ir sąmoningais anachronizmais.
Aplinkkeliai.lt redaktoriaus, VILNIUS TECH universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros lektoriaus Tautvydo Vėželio įžvalgos apie filosofiją, kurią matydamas ir mąstydamas kūrė Arvydas Šliogeris, tikras filosofas, pasižymėjęs išskirtine erudicija, egzistencine laikysena, kalbos dovana ir savitu žvilgsniu į pasaulį.
Anglų rašytojas A. H. Sidgwickas rašė, kad iš visų veiklų būtent pasivaikščiojimas greičiausiai ir užtikrinčiausiai kloja abipusės susitikusiųjų pagarbos pagrindą.
Kviečiame pasivaikščioti su literatūrologu George’u Steineriu, kuris yra sakęs, kad Europą formavo ir humanizavo žmonių kojos; netgi mūsų filosofiją sąlygojo vaikščiojimas, tas paprastas veiksmas – statyti vieną koją priešais kitą ir akimirksniu pasiekti tikslą.