Kinija kaip kitoniškumas ir Vakarų veidrodis François Jullieno civilizacinėje komparatyvistikoje

pagal | 2026 01 25

Šiame straipsnyje įvairiais aspektais analizuojamas įtakingo postmodernistinės pakraipos prancūzų filosofo ir sinologo François Jullieno įnašas į dabartinių komparatyvistinių tyrimų lauką, pagrindinį dėmesį sutelkiant į Kinijos ir Vakarų civilizacijų mąstymo tradicijų sankirtas. Tyrimo eigoje parodoma, kaip jis, remdamasis kinų mąstymo tradicijos palikimu, kuria naujus originalius teorinius konceptus, pasitelkia savitas komparatyvistines tyrinėjimo strategijas ir metodologines prieigas.

Apie „Šėtonišką tango“

pagal | 2025 12 26

E. M. Cioranas, niūriai genialus rumunų mąstytojas, rašė, kad melancholija yra „tas pats kritimas į klampų purvą, tas pats pasmerktųjų sukimasis ratu be paties pragaro“. Pakeiskime tą „pasmerktųjų sukimąsi ratu“ vengrišku čardašu, šokamu lietaus permirkusiame kaime ant nyksmo ribos, ir turėsime veiksmo vietą „Šėtoniškame tango“, pirmame romane (1985), kurį parašė vienas iš gyvų Europos literatūros didžių kūrėjų László Krasznahorkai.

Pokalbis su László Krasznahorkai

pagal | 2025 11 30

Pokalbis su 2025 m. Nobelio literatūros premijos laureatu vengrų rašytoju László Krasznahorkai. Jo romanuose „Šėtoniškas tango“ (1985), „Priešinimosi melancholija“ (1989), „Karas ir karas“ (1999) ilgi banguojantys sakiniai sukuria hipnotizuojantį pranašysčių ir nuojautų, su trapiomis filosofijomis susiduriančių tamsių jėgų ir misticizmo bei instinktyvios žmogaus gynybos derinį. Jo kūryba nepaprastai tinka mūsų laikams.

Archyvininko manifestas

pagal | 2025 10 29

Mes esame archyvininkai, nes privalome jais būti. Neturime pasirinkimo. Šis sprendimas jau priimtas arba nulemtas šiuolaikinės techninės padėties. Visur esanti informacija skaitmeninėmis, apskaičiuojamomis formomis sukūrė naują darbo ir išnaudojimo padėtį; mes įžengėme į begalinį duomenų gamybos procesą ir tuo pačiu pakliuvome į begalinę duomenų navigacijos juodąją skylę. Duomenų internetas yra milžiniškas duomenų archyvas ir tuo pačiu metu milžiniška juodoji skylė, kuri suryja visą produktyvumą.

Planetinis mąstymas. Pokalbis su Yuk Hui

pagal | 2025 09 30

Honkonge gyvenantis filosofas Yuk Hui savo tekstuose atskleidžia, kaip technikos filosofija, kadaise laikyta siaura ir specializuota sritimi, atveria didžiulį, beveik viską apimantį temų spektrą. Šiais laikais, kai vyrauja distopinis determinizmas, dažnai perteikiamas transhumanistinės ideologijos variantais, Hui ragina suskaidyti ateitį, kurioje gali susikryžiuoti daugybė labai skirtingų įvykių; jo tikslas – padėti suprasti ir puoselėti dinamišką atvirumą, kuris globalizuotoje technologinėje monokultūroje gali išnykti. Tokia įvairovė neapsiriboja vien tik techninių prietaisų ir sistemų gausėjimu, tai taip pat reiškia, kad reikia iš naujo atrasti pamirštus metodus ir naujus būdus, kaip elgtis su technika, remiantis skirtingais tikslais ir pasaulio pažinimo būdais.

Andy Warholas ir vartojimo šedevras

pagal | 2025 08 19

Pasaulyje, kuriame Andy Warholas yra šiuolaikinio meno sinonimas, o vienas paveikslas, pavyzdžiui, Marilyn Monroe atvaizdas, parduodamas už šimtus milijonų dolerių, sunku neturėti savo nuomonės apie jo kūrybą. Mano tikslas yra įrodyti, kad Warholo kūriniai tikrai atitinka meno šedevrų ar, tiksliau, vartojimo šedevrų, kriterijus. Vartoju šiuos žodžius, – vartojimo šedevrai, – nes tai pirmiausia yra ta tikrovė, kurią siekė užfiksuoti Warholas.

Pabaigos pabaiga

pagal | 2025 07 31

„Mano tekstai gali būti pateisinimas bet kam. Juos laikyti nuoroda jau savaime yra simuliacija. Nes jeigu yra vienas simuliacijos visatos apibūdinimas, tai tikrai yra nuorodos ir referento, kuris sukuria prasmės ryšį, praradimas. Taigi visiškai klaidinga laikyti ką nors nuoroda. Yra dvi galimybės: arba veikiu kaip rimta nuoroda (tai visada malonu), ir tai yra simuliacijos nesupratimas, arba pats veikiu kaip simuliacijos objektas (Baudrillard’as traktuojamas taip, kaip traktuojamas Mondrianas ar Renoiras, nes nėra ką daugiau daryti: nurodomi visi Baudrillard’o ženklai), ir tada aš galiu tik arba išlaikyti tam tikrą atstumą, arba tvirtinti, kad teisus aš, o jie klysta. Simuliacijos meno nėra, kaip nėra ir gundymo meno, – simuliacija pati savaime yra menas; gundymas pats savaime yra menas.“ – Jean Baudrillard