Jean-Yves Heurtebise: apie transkultūrinę filosofiją

pagal | 2025 02 11
Komentarų: 0

Šiame pokalbyje daug metų Taivane dirbęs prancūzų filosofas ir orientalistas Jeanas-Yves’as Heurtebise’as apibrėžia transkultūrinę filosofiją ir atsako į keletą klausimų, kurie ypač aktualūs šiandienos Taivanui: kuo skiriasi transkultūrinė ir komparatyvistinė filosofijos; kaip galime persvarstyti kultūrinio skirtumo svarbą iš neesencialistinės perspektyvos; koks yra Taivano perspektyvos vaidmuo vykstančio filosofinio Rytų ir Vakarų susidūrimo kontekste?

Rusijos eliminacinė retorika, nukreipta prieš Ukrainą: rinkinys (2)

pagal | 2025 01 16
Komentarų: 0

Dar prieš Rusijos prezidentui Putinui 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto puolimą prieš Ukrainą ir dar prieš 2014 m. invaziją į Krymą bei jo užgrobimą, analitikai su nerimu stebėjo kitokio pobūdžio eskalavimą – Putino ir jo valdomų veikėjų grasinančią retoriką Ukrainos atžvilgiu. Ši vis labiau priešiška retorika sudarė prielaidas atmesti Ukrainos, kaip valstybės, nacionalinės grupės ir kultūros, egzistavimą. Pateikiama viešai prieinamų pareiškimų rinkinio antra dalis.

Apie Vakarų ir Rytų civilizacijų skirtumus bei jų perskyrų dirbtinumą. Pokalbis su Tadu Snuviškiu

pagal | 2024 12 30
Komentarų: 1

Humanitarinių mokslų daktarą, orientalistą Tadą Snuviškį, šiuo metu Oksfordo universitete studijuojantį tibetologiją, kalbina Vilnius Tech (VGTU) dėstytojas ir aplinkkeliai.lt redaktorius hum. m. dr. Tautvydas Vėželis.

„Daugelyje kontekstų turėtume vengti vartoti apibendrinančius terminus, tokius kaip ‘Indijos kultūra’ ar ‘Kinijos kultūra’. Juk kalbėti apie vieną indišką, kinišką ar net tibetietišką kultūrą yra lygiai taip pat problemiška kaip kalbėti apie vieną europietišką kultūrą. Tas pats galioja ir sąvokoms ‘Rytai’ ir ‘Vakarai’. Jos iš esmės yra milžiniški supaprastinimai, kurie gali būti naudojami greitam apibendrinimui, tačiau postkolonialistinėje perspektyvoje tokie terminai vertintini kaip iškraipymai, kurių vertėtų atsisakyti.“ (T. Snuviškis)

Rusijos eliminacinė retorika, nukreipta prieš Ukrainą: rinkinys (1)

pagal | 2024 12 14
Komentarų: 1

Dar prieš Rusijos prezidentui V. Putinui 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto puolimą prieš Ukrainą ir dar prieš 2014 m. invaziją į Krymą bei jo užgrobimą, analitikai su nerimu stebėjo kitokio pobūdžio eskalavimą – Putino ir jo valdomų veikėjų grasinančią retoriką Ukrainos atžvilgiu. Ši vis labiau priešiška retorika sudarė prielaidas atmesti Ukrainos, kaip valstybės, nacionalinės grupės ir kultūros, egzistavimą. Toliau pateikiamas viešai prieinamų pareiškimų rinkinys.

Gyventi iliuzijoje pavojinga

pagal | 2024 11 29
Komentarų: 0

Pokalbis su Šiaurės Karolinos valstijos universiteto filosofijos profesore Marina Bykova apie vokiečių idealizmą ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Sunku pripažinti, kad tavo gimtoji šalis yra agresorė, tačiau gyventi iliuzijoje pavojinga. Todėl labai svarbu, kad rusai pripažintų savo asmeninę atsakomybę už jų vardu įvykdytus žiaurumus, kad ir kaip tai būtų skausminga. Visa rusų tauta ir kiekvienas rusas atskirai turi giliai pajusti tragediją ir skausmą, kurį Putino režimo pradėtas karas sukėlė Ukrainai ir jos žmonėms.“ (M. Bykova)

Keistybė vidujybėje

pagal | 2024 10 31
Komentarų: 0

„Rašymas ir skaitymas yra nuotykiai. Nebandyk sučiupti prasmės. Tiesiog leisk jiems šuoliuoti kaip laukiniams arkliams – priešais ar šalia – ir mėgaukis patyrimu. Neatmetu interpretacijos, bet ji ribota. Ji priklauso atitinkamai praktikai, kuri yra mokslinė, metodinė. Ji priklauso psichoanalizės sričiai, kur iš tiesų siekiama, kad sapnai atskleistų paslaptį. Tačiau sapnai yra paslaptis; jų galia glūdi pasipriešinime interpretacijai. Tai, ką vadinu rašymu, yra labai panašu į sapnų gobeleno audimą.“ (Hélène Cixous)

Meilė ir pažinimas

pagal | 2024 09 30
Komentarų: 0

„Jaunystėje Goethe rašė: ‘Kuo gilesnis ir pilnatviškesnis pažinimas, tuo smarkesnė, galingesnė ir energingesnė turi būti meilės aistra: nieko nėra taip uoliai mokomasi pažinti kaip tai, kas yra mylima.’ Greta šio teiginio galima suformuluoti Leonardo da Vincio tezę: ‘Kiekviena didi meilė yra didžio pažinimo dukra.’ Giordano Bruno pritaria didvyriškos meilės teorijai ir iškelia meilės bei pažinimo vidujiško gelminio santykio abipusį reikalavimą; Goethei meilės judesys steigia pažinimo aktą, o Leonardui pažinimo aktas pagrindžia meilės aktą. Kiek pastebiu, abiejų santykio dalių samprata prieštarauja įprastinei specifinei moderniai miestiečio nuomonei, kad meilė, žvelgiant į ją, yra ‘akla’, esą ji visame autentiškame pasaulio pažinime gali remtis tik išoriniu emocinių aktų santūrumu.“ (Max Scheler)