Rekomenduojame skaityti

Mes mirtingi

pagal | 2022 11 02
komentarai 2

Kartais besikartojančią dienų ir užduočių virtinę sutrikdo sunkus metas, kai jaučiame, kad formos, kurias suteikėme savo gyvenimui, yra bergždžios… Mus supanti aplinka praranda aiškumą; ji, niūri ir abejinga, skendi miglotuose horizontuose. Nutolsta pasaulėvaizdis ir jo praeitis, aptemsta ateitis, kurią aplinka numatė, pažymėdama kelius, kuriais turėtume eiti, ir paskirdama užduotis, kurias turėtume atlikti. Tarp mūsų ir aplinkos atsiveria tuštuma, jaučiamės pakibę šioje tuštymėje. Nerimas yra tuštumos, niekio pojūtis. Atsiverianti tuštuma, sukelianti nerimastingą drebulį, atskiria mane. Tas nerimas – tai mirimo nuojauta, kad mus supanti žaižaruojanti būtis užges ir mes būsime išsviesti į niekį.

Pokalbiai apie esmes. Apie sukonkretintą patirtį

pagal | 2026 09 30
Komentarų: 0

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome ir tęsiame pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį, kuri šiame epizode sukonkretinama.

„Žmogus yra suspaustas kalbos ir jos daiktiškųjų kristalų – prietaisų, kultūros, ideologijų, instrumentų – replėse, bijo patyrimo, nes jis skausmingas; žmogus stengiasi nuo patyrimo atsiriboti, bet kartu negali be patyrimo, nes tik patyrimas suteikia gyvenimui prasmę, intensyvumą, tikrumo džiaugsmą, nors ir yra skausmingas.

Tik iš skausmo atsiranda džiaugsmas. Tokia keista patyrimo dialektika ir dviprasmiškas žmogaus santykis su juo atsiranda kartu su hominidu, ir pabėgti nuo tos dviprasmybės neįmanoma. Tai pamatinė žmogaus, kaip kalbančios būtybės, būklė šioje žemėje. Siekti patyrimo ir kartu jo nekęsti – tokiam likimui pasmerktas žmogus.“ (Arvydas Šliogeris)

Apie pamatinius metafizinius principus ir pasaulėvokos ypatumus Indijos civilizacijoje

pagal | 2026 08 31
Komentarų: 0
Šokantis Šiva, simbolizuojantis pamatinius kūrimo, palaikymo ir naikinimo principus (XI a. pab.) // Metropolitano muziejus, Niujorkas

Pokalbis su hum. m. dr. Tėja Snuviške: svarstoma apie transcendentinių klausimų iškilimą „ašiniame laike“, Vakarų ir Indijos mąstymo tradicijų bruožų skirtumus ir panašumus, graikų civilizacijos sintezę ir paraleles Indijoje, indoeuropeistiką, sanskritą ir komparatyvistiką, indų sakralinius tekstus, filosofijos ir mitologijos santykį, Indijos filosofijos mokyklas, labiausiai veikusias Vakarus, ir kitką.

Grožio samprata Platono filosofijoje

pagal | 2026 08 22
Komentarų: 0

Senovės graikai ne tik suformavo klasikinį grožio idealą, iki šių dienų išlaikiusį etalono statusą, bet ir pirmieji Vakaruose filosofiškai apmąstė patį grožio fenomeną. Išskirtinis helenų mąstytojų ir menininkų nuopelnas yra tai, kad grožio patirtis tapo svarbiu veiksniu europiečių savimonėje ir visoje Europos kultūroje. Grožio apraiškas senovės graikai įžvelgdavo didinguose kosminės Visatos slėpiniuose ir žmogaus pasaulyje, natūros ir kultūros plotmėse, išorybėje ir vidujybėje, kūno formų darnoje ir dvasios harmonijoje.

Lyno pasiuntinys. Pokalbis su Peteriu Sloterdijku

pagal | 2026 07 31
Komentarų: 0

„Nietzsche projektuoja horizontą tiems, kurie ateities moralės rinkose išsiskirs kaip individai, rodantys, kaip galima tęsti žmonijos kelią. Tame kontekste perskaitai šį labiausiai provokuojantį sakinį iš ‘Zaratustros’: ‘Žmogus – tai lynas, nutiestas tarp gyvulio ir antžmogio’, ir pats sprendi, ar nori tapti sėkmingu vaikščiotoju lynu, ar ne. Jeigu tau nepavyks, bent jau būsi pabandęs… Ne sėkmė viską lemia, o būtent valia išlikti judėjime ir vaikščioti lynu, jei nenori likti dalimi minios, kuri žiūri aukštyn ir žavisi beprotiškus dalykus darančiais žmonėmis.“ – Peter Sloterdijk

Globalaus kapitalizmo erdvė ir jo įsivaizduojamas imperializmas: pokalbis su Peteriu Sloterdijku

pagal | 2026 06 14
Komentarų: 1

„Dirbdamas visada vadovaujuosi teze ‘esame pasaulyje, bet niekada nesame visame pasaulyje – būname vien tik sferose’. Ontologinį skirtumą laikau erdviniu skirtumu arba erdvės skirtumu ta prasme, kad nuolat interpretuoju skirtumą tarp gyvenimo ir egzistavimo. Kažką panašaus padarė ir vėlesnis Heideggeris, išskyręs visišką egzistencijos ekstazę ir santykinę gyvenimo ekstazę. Manau, kad šios skirties išryškinimą galima aptikti visoje mano kūryboje.“ – Peter Sloterdijk