Kartą internete nugirstas ar perskaitytas filosofo Gintauto Mažeikio pasisakymas, aplinkkeliai.lt kronikininką paklaidinęs žiniatinklyje ir galiausiai išvedęs į vizualią stotelę, – kurioje vykstantis veiksmas buvo užrašytas kaip tekstas ir žemiau pateiktas kaip hipertekstas, – ryškiai šviečiančia antrašte „Kodėl šiandien filosofija ir socialinė kritika yra aktuali visuomenei“.
Pradėti galima kad ir nuo paties įprasčiausio dalyko, kurį geba atlikti bet kuris šiuolaikinis pradinukas (o gal ir darželinukas?): į „Google“ paiešką suvedami žodžiai „Eizenšteino Montažas“ ir analizuojama, o, tiksliau, „brauzinama“, ką pasiūlys visažinystės archyvas. Rezultatu stebėsitės: beveik dėmesio dykynė, vos keletas paminėjimo oazių.
„Menas, kaip aš jį suprantu, yra nuolatinis savęs įveikimas. Jo gelmė – betarpiškas mūsų pačių gelmės veidrodis.“ (J. Baltrušaitis)
Poeto-simbolisto, eseisto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio (1873–1944) pamąstymai apie kūrybą ir kūrėją, meną ir menininką, žmogų ir gyvenimą.
Knygą perskaitai tik tiek, kiek ji yra veidrodis, pastatytas priešais tavo gyvenimo kelią, kuris tame veidrodyje atsispindėjęs išsitiesina ir, vadinasi, priklauso nuo to, kas yra tavo paties sieloje, t. y. šia prasme knyga yra dvasinis instrumentas, ne objektas, ne daiktas. … Literatūros kritika filosofiniu aspektu yra tik išplėstas skaitymo aktas – ir ne daugiau. Literatūros… Skaityti toliau »
„Spektaklio visuomenė“ yra prancūzų situacionisto Guy Debordo pilnametražis nespalvotas filmas, sukurtas 1973 m. remiantis jo to paties pavadinimo knyga. Filme, naudojant įvairią vaizdo medžiagą ir iškreipimo (détournement) techniką, radikaliai kritikuojama visuotinė rinkodara bei jos vaidmuo šiuolaikinės visuomenės susvetimėjimo procese, svarstoma apie kovos su reprezentacijomis ir vaizdų hegemonija problemą, apmąstomi revoliucijos ir teatralizacijos santykiai.
Ištrauka iš antikos tyrinėtojos, Kembridžo universiteto profesorės Mary Beard knygos How Do We Look: The Body, the Divine, and the Question of Civilization („Kaip mes žiūrime: kūnas, dievybė ir civilizacijos problema“, 2018), kurioje autorė, apžvelgdama įvairias kultūras nuo Vakarų Europos iki Kinijos ir religijas nuo judaizmo iki krikščionybės, pabrėžia žiūrovo žvilgsnio į meno kūrinį reikšmę bei skatina iš naujo susimąstyti apie religiją, meną ir istoriją.
Dekadentinės Charles’io Baudelaire’o vizijos stumtelėjo Viktorijos epochos grožio kultą modernizmo link, niaurios Henry’io Millerio epopėjos anuometinį modernizmą pastūmėjo link anarchistinės bytnikų kūrybos, o Georges’as Bataille ir siurrealistai iš jo redaguoto žurnalo Documents nemažai įtakojo mūsų dabartinį kultūrinį periodą, vadinamąją postmodernybę. Apsėstas kančių, pornografijos, siaubo ir kūno skysčių vaizdinių, prancūzų rašytojas ir filosofas George’as Bataille (1897–1962)… Skaityti toliau »