Minkštosios galios ir masinės žiniasklaidos sankirtos, arba Kada pradėsime vertinti kultūrą politiškai?

pagal | 2019 09 12

Kiekvieną dieną mūsų sąmonę medijų kanalais atakuoja naujienos, persmelktos pasakojimais apie karą, terorizmą, nusikaltimus, nelygybę, ekologines krizes, piktnaudžiavimą narkotikais ar priespaudą. XXI amžiuje antraštės į mūsų galvas kalamos viena po kitos: nuolat pranešama apie ateinančias ekonomines ir politines krizes, epidemijas, įvairias kitas žmonijai ar visuomenei kylančias grėsmes. Informacinis triukšmas yra viskas, mąstymo troškulys – niekas.

Apie tai, kaip „atrandami/atsiranda“ tekstai: Foucault paskaitos apie Manet istorija

pagal | 2019 08 31

Pristatome dviejų „banginių“ – filosofo Michelio Foucault ir tapytojo Édouardo Manet – susidūrimą. Šis susidūrimas nėra persiklojantis viename laikmetyje: kai filosofo egzistencija įsiterpė į pasaulio sanklodą, tapytojo egzistencija jau prieš daugybę metų buvo užbaigusi savo „projektą“. Tačiau šie abu iškilūs prancūzų kultūros atstovai susitiko kūrybinės plotmės pasaulyje bei paneigė laiko ir baigtinumo ribas, esmingai ir produktyviai sukeldami kelias kultūrines bangas.

Ironija kaip egzistencinė Kierkegaardo tiesa

pagal | 2019 08 23

Danų filosofo Søreno Kierkegaardo negalima laikyti tam tikros filosofinės doktrinos steigėju, tačiau kaip tik todėl įmanoma jį paversti daugelio šiuolaikinių filosofinių ir religinių-filosofinių srovių pirmtaku, teigia rusų filosofė ir filosofijos istorikė Piama Gaidenko. Siūlome perskaityti ištrauką iš jos knygos „Estetizmo tragedija: apie Søreno Kierkegaardo pasaulėžiūrą“.

Dalybos #2: Kantas

pagal | 2019 08 14

Dalybos: ištraukos iš vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalo „Antropologija pragmatiniu požiūriu“. Kai kurios dalys internete viešinamos pirmą kartą.

„Skonį galima apibrėžti taip: skonis yra estetinės sprendimo galios savybė pasirinkti visuotinai reikšmingus dalykus. Taigi skonis yra sugebėjimas visuomeniškai įvertinti vaizduotėje išorinius daiktus. – Čia siela pajunta savo laisvę vaizduotės žaisme (taigi jutiminėje sferoje), nes bendrumo su kitais žmonėmis prielaida yra laisvė; tas jausmas ir yra malonumas.“

Kantas: trys receptai

pagal | 2019 08 11

Pirmąjį Dalybų epizodą nutarėme pradėti viešindami Immanuelio Kanto kūrybą. Praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams nuo iškiliausio Karaliaučiaus gyventojo mirties ir artėjant trečio šimtmečio pabaigai nuo jo gimimo datos, atrodo, kad Kanto filosofijos byla yra išspręsta ir padėta į archyvą. Jau ne kartą girdėjome, kaip ateinantys amžiai buvo skelbiami tam tikrų mąstytojų amžiais. Turint omenyje visas aplinkybes, kalbėti apie Kantą, kaip ypatingos svarbos filosofą šiandien, reiškia rizikuoti būti apšauktam pasidavus mados tendencijai.

Leo Strausso politikos samprata

pagal | 2019 07 31

Pateikiamame straipsnyje, bandant apibrėžti politikos sampratą Leo Strausso mąstyme, pasitelkiamas šio vokiečių-amerikiečių politikos filosofo tekstas Farabi’s Plato („Farabio Platonas“), kuriame per palyginimą su filosofija atsiskleidžia jo politikos samprata. Taip pat parodoma, kodėl Straussas kritikuoja modernybės projektą ir alternatyvą jam mato būtent klasikiniame mąstyme.

Skaitant Leo Straussą

pagal | 2019 07 21

Ištrauka iš Steveno B. Smitho knygos „Skaitant Leo Straussą: politika, filosofija, judaizmas“ (2006).

Čia pateikiamomis esė norima prisidėti prie geresnio Leo Strausso filosofijos supratimo. Jomis nesiekiama pateikti išsamios Strausso gyvenimo ir kūrybos apžvalgos, juo labiau imtis vertinti jo mokymo poveikio ar jo vardu įsteigtos politinės minties mokyklos. Šiose esė bandoma nagrinėti pagrindinę aktualumo neprarandančią Straussą dominusią temą – tai, ką jis pats pavadino „teologine-politine problema“, metaforiškai ją įvardindamas Jeruzalės ir Atėnų klausimu.