Paskaita, regis, sudomino studentus: Borgesas Amerikoje

pagal | 2019 10 13
Komentarų: 0

Argentiniečių rašytojas Jorge Luisas Borgesas XX a. 7 deš. pabaigoje lankėsi Amerikoje ir Harvardo universitete pristatė šešių paskaitų ciklą „Poezijos menas“. Paskaitų garso įrašai vėliau buvo netikėtai atrasti universiteto archyvuose: įrašuose galima išgirsti vieną įdomiausių praeito amžiaus literatūrinių balsų – atvirą, sąmojingą, kupiną erudicijos Borgeso balsą, sakantį: „Pagrindinis mano gyvenimo faktas – žodžių gyvavimas ir galimybė juos įausti į poeziją.“

Nostalgiškos pajautos krūvis. Negatyvumo vektorius su Arvydu Šliogeriu

pagal | 2019 10 06
Komentarų: 0

Nostalgija turi savyje kažką tokio, kas neleidžia pilnai uzurpuoti jos reikšminio sluoksnio ir reikalauja esmingai negatyvaus vektoriaus. Tokios išraiškos vedamas, šis atradimas apie praėjusį renginį (prieš penkerius metus vykusį filosofo A. Šliogerio jubiliejaus paminėjimą) čia jums ir pristatomas: trys vaizdo klipai, kuriuose – dar intensyvesnė nostalgija, negatyvumas ir tas vektorius, kuris gali sustabdyti akceleracijos sąlygas. Arvydas Šliogeris kalba apie tai, kas svarbu.

Dvi valandos dviejose Vilniaus vietose: Viršuliškių „parko“ istorinės atminties kūrimasis ir Lazdynų pasakų parko istorinės atminties saugojimas

pagal | 2019 09 29
Komentarų: 0

Du parkai, du žmogiškos gyvensenos išraiškos sluoksniai – kūrybinis ir pragmatinis: Viršuliškių parko laukia ilgas kelias, bet kol kas jis turi vieną absoliutų pranašumą: tai tikro meno vyksmas; menas turi provokuoti, „išstatyti save“ taip, kad būtų absoliučiai „plikas“ ir kritiškam, ir įteisinančiam žvilgsniui. Lazdynų parkas, atsiradęs kaip liaudies padavimų medinis eksponavimas miesto miškelyje, nuo pat savo atsiradimo pasmerktas tapti viešąja kontroliuojama erdve.

Manet tapyba pagal Michelį Foucault, I

pagal | 2019 09 16
Komentarų: 0

Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius. Įvadas.

„Aš nekalbėsiu apie Manet bendrai, nekalbėsiu ir apie pačius svarbiausius bei žinomiausius jo tapybos aspektus. Pristatysiu jums dešimtį ar tuziną šio tapytojo paveikslų ir pabandysiu jei ne panagrinėti, tai bent jau paaiškinti jų kreipiančiąsias linijas.“ (M. Foucault)

Minkštosios galios ir masinės žiniasklaidos sankirtos, arba Kada pradėsime vertinti kultūrą politiškai?

pagal | 2019 09 12
Komentarų: 0

Kiekvieną dieną mūsų sąmonę medijų kanalais atakuoja naujienos, persmelktos pasakojimais apie karą, terorizmą, nusikaltimus, nelygybę, ekologines krizes, piktnaudžiavimą narkotikais ar priespaudą. XXI amžiuje antraštės į mūsų galvas kalamos viena po kitos: nuolat pranešama apie ateinančias ekonomines ir politines krizes, epidemijas, įvairias kitas žmonijai ar visuomenei kylančias grėsmes. Informacinis triukšmas yra viskas, mąstymo troškulys – niekas.

Apie tai, kaip „atrandami/atsiranda“ tekstai: Foucault paskaitos apie Manet istorija

pagal | 2019 08 31
Komentarų: 1

Pristatome dviejų „banginių“ – filosofo Michelio Foucault ir tapytojo Édouardo Manet – susidūrimą. Šis susidūrimas nėra persiklojantis viename laikmetyje: kai filosofo egzistencija įsiterpė į pasaulio sanklodą, tapytojo egzistencija jau prieš daugybę metų buvo užbaigusi savo „projektą“. Tačiau šie abu iškilūs prancūzų kultūros atstovai susitiko kūrybinės plotmės pasaulyje bei paneigė laiko ir baigtinumo ribas, esmingai ir produktyviai sukeldami kelias kultūrines bangas.

Ironija kaip egzistencinė Kierkegaardo tiesa

pagal | 2019 08 23
Komentarų: 0

Danų filosofo Søreno Kierkegaardo negalima laikyti tam tikros filosofinės doktrinos steigėju, tačiau kaip tik todėl įmanoma jį paversti daugelio šiuolaikinių filosofinių ir religinių-filosofinių srovių pirmtaku, teigia rusų filosofė ir filosofijos istorikė Piama Gaidenko. Siūlome perskaityti ištrauką iš jos knygos „Estetizmo tragedija: apie Søreno Kierkegaardo pasaulėžiūrą“.