Pokalbis su prof. Mareku Węcowskiu, lenkų istoriku, antikinių veikalų tyrinėtoju, Varšuvos universiteto dėstytoju, autoriumi daugybės straipsnių ir mokslinių monografijų, tarp jų ir knygos „Simpoziumas, arba bendras šventimas. Graikų aristokratų puotos ištakos IX-VII a. pr. m. e.“.
Dar prieš Rusijos prezidentui Putinui 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto puolimą prieš Ukrainą ir dar prieš 2014 m. invaziją į Krymą bei jo užgrobimą, analitikai su nerimu stebėjo kitokio pobūdžio eskalavimą – Putino ir jo valdomų veikėjų grasinančią retoriką Ukrainos atžvilgiu. Ši vis labiau priešiška retorika sudarė prielaidas atmesti Ukrainos, kaip valstybės, nacionalinės grupės ir kultūros, egzistavimą. Pateikiama viešai prieinamų pareiškimų rinkinio trečia dalis.
Šiame pokalbyje daug metų Taivane dirbęs prancūzų filosofas ir orientalistas Jeanas-Yves’as Heurtebise’as apibrėžia transkultūrinę filosofiją ir atsako į keletą klausimų, kurie ypač aktualūs šiandienos Taivanui: kuo skiriasi transkultūrinė ir komparatyvistinė filosofijos; kaip galime persvarstyti kultūrinio skirtumo svarbą iš neesencialistinės perspektyvos; koks yra Taivano perspektyvos vaidmuo vykstančio filosofinio Rytų ir Vakarų susidūrimo kontekste?
Dar prieš Rusijos prezidentui Putinui 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto puolimą prieš Ukrainą ir dar prieš 2014 m. invaziją į Krymą bei jo užgrobimą, analitikai su nerimu stebėjo kitokio pobūdžio eskalavimą – Putino ir jo valdomų veikėjų grasinančią retoriką Ukrainos atžvilgiu. Ši vis labiau priešiška retorika sudarė prielaidas atmesti Ukrainos, kaip valstybės, nacionalinės grupės ir kultūros, egzistavimą. Pateikiama viešai prieinamų pareiškimų rinkinio antra dalis.
Humanitarinių mokslų daktarą, orientalistą Tadą Snuviškį, šiuo metu Oksfordo universitete studijuojantį tibetologiją, kalbina Vilnius Tech (VGTU) dėstytojas ir aplinkkeliai.lt redaktorius hum. m. dr. Tautvydas Vėželis.
„Daugelyje kontekstų turėtume vengti vartoti apibendrinančius terminus, tokius kaip ‘Indijos kultūra’ ar ‘Kinijos kultūra’. Juk kalbėti apie vieną indišką, kinišką ar net tibetietišką kultūrą yra lygiai taip pat problemiška kaip kalbėti apie vieną europietišką kultūrą. Tas pats galioja ir sąvokoms ‘Rytai’ ir ‘Vakarai’. Jos iš esmės yra milžiniški supaprastinimai, kurie gali būti naudojami greitam apibendrinimui, tačiau postkolonialistinėje perspektyvoje tokie terminai vertintini kaip iškraipymai, kurių vertėtų atsisakyti.“ (T. Snuviškis)
Dar prieš Rusijos prezidentui V. Putinui 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto puolimą prieš Ukrainą ir dar prieš 2014 m. invaziją į Krymą bei jo užgrobimą, analitikai su nerimu stebėjo kitokio pobūdžio eskalavimą – Putino ir jo valdomų veikėjų grasinančią retoriką Ukrainos atžvilgiu. Ši vis labiau priešiška retorika sudarė prielaidas atmesti Ukrainos, kaip valstybės, nacionalinės grupės ir kultūros, egzistavimą. Toliau pateikiamas viešai prieinamų pareiškimų rinkinys.
Pokalbis su Šiaurės Karolinos valstijos universiteto filosofijos profesore Marina Bykova apie vokiečių idealizmą ir Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Sunku pripažinti, kad tavo gimtoji šalis yra agresorė, tačiau gyventi iliuzijoje pavojinga. Todėl labai svarbu, kad rusai pripažintų savo asmeninę atsakomybę už jų vardu įvykdytus žiaurumus, kad ir kaip tai būtų skausminga. Visa rusų tauta ir kiekvienas rusas atskirai turi giliai pajusti tragediją ir skausmą, kurį Putino režimo pradėtas karas sukėlė Ukrainai ir jos žmonėms.“ (M. Bykova)