Pokalbis su amerikiečių filosofijos profesoriumi Richardu Capobianco, vienu pagrindinių XX a. vokiečių filosofo Martino Heideggerio minties komentatorių. Jo knygos „Engaging Heidegger“ (2010) ir „Heidegger’s Way of Being“ (2014) padėjo iš naujo suvokti Heideggerio apmąstymus apie būtį.
Ištrauka iš filosofo, idėjų istoriko Leonido Donskio knygos „Neapykantos formos: įaudrinta vaizduotė moderniojoje filosofijoje ir literatūroje“.
„Neapykantos kultūroje neslypi jokia regima empirinė motyvacija, išskyrus mūsų siekį mechaniškai stabilizuoti kintančią ir neatpažįstamą tikrovę arba radikalizuoti savo laikyseną, čia matant vienintelį kelią iš netikrumo ir dvilypumo.“ (L. Donskis)
Po Ukrainos bado, Gulago ar Didžiojo teroro 1937-1938 m. niekas nesulaukė atpildo, o vykdytojai niekada neišsakė jokio oficialaus, institucinio apgailestavimo. Dabar sulaukėme rezultato. Dauguma rusų, išskyrus liberalią mažumą, susitaikė su valstybės pateiktais paaiškinimais apie praeitį ir gyveno toliau. „Tai ne žmonės, tai – buožiškos atmatos“, įtikinėjo jie save anuomet. „Tai ne žmonės, tai – ukrainietiški naciai“, įtikinėja jie save šiandien.
Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.
Antroje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama erdvės problematika.
Liberalams labai svarbu neatsisakyti tautos idėjos. Jie turėtų pripažinti, kad, tiesą sakant, liberalizmo universalizmas yra nesuderinamas su nacionalinių valstybių pasauliu. Tačiau nacionalinė tapatybė yra plastiška ir gali būti formuojama taip, kad atspindėtų liberalius siekius bei įkvėptų plačiajai visuomenei bendrystės ir tikslo jausmą.
Rusija neseniai paskelbė genocido žinyną, skirtą jos karui prieš Ukrainą. Rusijos oficialioji spaudos agentūra „RIA Novosti“ balandžio 3 d. paviešino aiškią ukrainiečių tautos, kaip tokios, visiško sunaikinimo programą. „Denacifikacija“ oficialioje rusiškoje kalbėsenoje reiškia vien tik Ukrainos valstybės ir tautos sunaikinimą. „Nacis“, kaip aiškinama genocido žinyne, yra tiesiog žmogus, kuris save identifikuoja kaip ukrainietį.
Žymus amerikiečių Vidurio ir Rytų Europos istorijos tyrinėtojas profesorius Timothy Snyderis dalinasi įžvalgomis apie galutinį Vladimiro Putino tikslą; jis tvirtina, kad Rusijos karas prieš Ukrainą prilygsta genocidui ir kad Putinas turi radikalesnį požiūrį nei Stalinas – tik Hitleris turėjo panašų planą; o pats faktas, kad ukrainiečiai nepasiduoda ir kovoja, yra labai svarbus visam pasauliui.