Technikos klausimas

pagal | 2023 05 12

„Technikos klausimas“ (Die Frage nach der Technik) – vokiečių filosofo Martino Heideggerio pranešimas, skaitytas 1953 m. Miuncheno aukštojoje technikos mokykloje.

„Toliau mes keliame technikos klausimą. Klausimas išsiskleidžia kelyje. Todėl visų pirma yra tikslinga laikytis kelio, o ne sustoti prie atskirų frazių ar pavadinimų. Šis kelias yra mąstymo kelias. Visi mąstymo keliai daugiau ar mažiau akivaizdžiai neįprastai nusidriekia per kalbą. Mes klausiame apie techniką ir šitaip norėtume parengti laisvą požiūrį į ją. Požiūris yra laisvas, jeigu jis mūsų egzistencijai atveria technikos esmę. Jeigu mes prie jos prisideriname, pajėgiame patirti technikos prigimtį ir jos ribas.“ (M. Heidegger)

Yuval Noah Harari: dirbtinis intelektas įsilaužė į žmonių civilizacijos operacinę sistemą

pagal | 2023 05 02

Dirbtinio intelekto grėsmės šešėlis persekioja žmoniją nuo pačios kompiuterių amžiaus pradžios. Iki šiol šios baimės buvo susijusios su mašinomis, naudojančiomis fizines priemones, skirtomis žudyti, pavergti ar pakeisti žmones. Tačiau per pastaruosius porą metų atsirado netikėtų naujų dirbtinio intelekto priemonių, kurios kelia pavojų žmonių civilizacijos išlikimui. Dirbtinis intelektas įgijo puikių gebėjimų manipuliuoti ir kurti – žodžiais, garsais ar vaizdais – kalbą. Šitaip dirbtinis intelektas įsilaužė į mūsų civilizacijos operacinę sistemą.

Keletas pastabų apie „Autoriaus mirtį“

pagal | 2023 04 16

„Autoriaus mirtis“ yra įtakinga prancūzų semiotiko, literatūros teoretiko ir kritiko Roland’o Barthes’o esė. Šiame tekste, paskelbtame 1967 m., keliamas esminis klausimas apie literatūros kūrinio prigimtį: kas už jo slypi? Dauguma skaitytojų paprastai atsakytų „autorius“, „rašytojas“, „pasakotojas“ arba kalbantys veikėjai. Tačiau Barthes’as laikosi pozicijos, kad į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Pažvelkime atidžiau į Barthes’o argumentus, išdėstytus šioje esė.

„Moralė neturėtų stoti skersai kelio“: Rusijos valstybinė genocidinė žiniasklaida

pagal | 2023 03 16

Kruvinai Rusijos invazijai skaičiuojant antrus metus, euforiją pakeitė baimės jausmas – Putino žinianešiai nuolat nerimauja dėl galimų karo nusikaltimų tribunolų. Šis klausimas kirba jų mintyse. Kremliaus propagandininkai turi daugiau priežasčių nerimauti, gatvių šlavėjai ir kiti eiliniai piliečiai – mažiau. Juk ne žmonės iš gatvės transliavo agitaciją už karo nusikaltimus prieš ukrainiečius (kuriuos vadino gyvuliais ir dar bjauriau), apibūdino juos kaip nacius, džiaugėsi dėl išpuolių prieš jų namus ir civilinius energetikos tinklus. Valstybės kontroliuojama žiniasklaida – nuo žemiausių pėstininkų Putino šachmatų lentoje iki tokių propagandos karalienių kaip Simonian ir Skabejeva – atliko pagrindinį vaidmenį sukeliant, skatinant, racionalizuojant bei normalizuojant Kremliaus vykdomas žudynes kaimyninėje šalyje.

Basquiat ir istorijos sugrįžimas

pagal | 2023 02 28

„Basquiat savo kūryboje pernelyg gerai suvokia istoriją, priešingai nei Warholas, kuris savo kūriniais tą istoriją ištrina. Vadinasi, Basquiat ir Warholo kūryboje galima įžvelgti modernizmo ir postmodernizmo priešpriešą, kuomet jaunesnis menininkas perima ‘senesnio’ judėjimo poziciją, o vyresnis menininkas perteikia šiuolaikiškesnį stilių.“

Apie postmodernizmą ir istoriją, Frederico Jamesono ir Karlo Marxo idėjas bei Vincento Van Gogho, Andy’io Warholo ir Jeano-Michelio Basquiat kūrybą.

Rusijos kultūrinis antpuolis Vakaruose

pagal | 2023 02 19

Rusijos genocidinio karo prieš Ukrainą akivaizdoje pasaulis tik dabar pradėjo kreipti dėmesį į su agresoriumi susijusius dalykus, kurie dešimtmečius buvo pražiūrėti. Vis dėlto Rusijos karinis arsenalas jau nebėra sudarytas vien iš konvencinių ginklų. Vienas paveikiausių rusų ginklų yra kultūra.

Daug žmonių Vakaruose vis dar mano, kad rusiška kultūra neturi nieko bendra su Rusijos geopolitinėmis ambicijomis. Toks požiūris išlieka, nepaisant akivaizdaus Rusijos neoimperinės agresijos, vykdomos pastaruosius tris dešimtmečius, pobūdžio. Siekdama savo imperinių geopolitinių tikslų, Rusija nuolat naudojosi tokiu požiūriu ir įginklino šią tariamai neutralią sritį.

Profesoriaus Nieko paskaitėlės apie antgamtinį siaubą

pagal | 2023 01 28

Migla, pakibusi virš ežero, rūkas tankiame miške, auksinė šviesa, švytinti ant šlapių akmenų, – tokie ženklai viską labai palengvina. Kažkas tūno ežere, šnara miške, buvoja akmenyse ar po jais esančioje žemėje. Kas tai bebūtų, tas kažkas slypi kaip tik anapus akių, tačiau ne anapus akių, kurios niekada nemirksi. Atitinkamoje aplinkoje visą mūsų esybę sudaro vien akys, kurios išsiplėtusios stebi visatos šmėkliškumą. Bet ar tikrai atitinkama aplinka turi būti tokia akivaizdi savo vaiduokliška atmosfera?