Putinizmas yra maras. Kaip ir fašizmas bei bolševizmas

pagal | 2024 02 25

Pristatome garsaus Lenkijos žurnalisto Adamo Michniko tekstą, skirtą rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno atminimui.

„Putinizmas yra maras. Toks pat maras kaip ir fašizmas bei bolševizmas… Aleksejaus mirtis parodė, kad šio maro žiurkės užplūdo mūsų miestų gatves. Išleisdamas šias žiurkes, Putinas metė iššūkį demokratijai visame pasaulyje.“ (A. Michnik)

Nuo upės iki jūros

pagal | 2024 01 28

2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytos masinės žudynės buvo jos pagrindinės ideologijos, aiškiai išreikštos 1988-ųjų hamasininkų steigiančiojoje chartijoje, padarinys. Šios „masinių žudynių ideologijos“ ištakos yra nacizmo ir islamizmo sampyna, pirmiausia atsiradusi XX a. 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose. „Hamas“ gebėjimas burti šalininkus, iš pradžių universitetuose, o dabar ir gatvėse, priklauso ir nuo 2017 m. peržiūrėtos chartijos, kuri remiasi sekuliarių kairiųjų antisionizmu. Todėl reikėtų atidžiai perskaityti peržiūrėtą chartiją, kurios kalba ir argumentai šiandien skamba universitetiniuose miesteliuose ir gatvėse.

Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys

pagal | 2024 01 01

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio paskaitos – „Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys“ – pavadinimas provokuoja. Juo norima išprovokuoti veikalo „Būtis ir laikas“ (1927) „imanentinę kritiką“, t. y. išnagrinėti šios knygos „pagrindinę patirtį“ ir jos „formuluočių“ tinkamumą neatsisakant būties klausimo perspektyvos. Dėl šio paskutinio persvarstymo Heideggerio projekto raktiniai žodžiai pakinta. Užuot kalbėjęs apie būtį (Sein) ir laiką (Zeit), dabar jis kalba apie prošvaistę (Lichtung) ir čia-esatį (Anwesenheit). Vis dėlto Heideggeris keičia ne tiek sąvokyną, kiek patį mąstymą.

Gajos perspėjimas: pokalbis su Jamesu Lovelocku

pagal | 2023 12 23

Pokalbis su Jamesu Lovelocku (1919–2022), anglų chemiku, medicinos mokslų daktaru, mokslinių prietaisų kūrėju ir rašytoju, geriausiai žinomu dėl savo paskelbtos ir skleistos Gajos hipotezės – idėjos, pagrįstos teiginiu, kad visa žemiška gyvybė yra Žemės paviršiaus ir atmosferos procesus reguliuojančios esybės dalis.

Už planetinį mąstymą

pagal | 2023 12 02

Honkongo filosofas Yuk Hui analizuoja technikos filosofijos istoriją postmetafiziniame pasaulyje bei teikia pasiūlymus dėl naujų gyvenimo formų.

„Jeigu jau filosofiją užbaigė techninė planetarizacija (kaip skelbė Heideggeris) arba planetinės kompiuterizacijos nulemtas istorinis posūkis (kaip šiandien skelbia daugelis entuziastingų autorių), tada mums lieka tik apmąstyti jos prigimtį ir ateitį arba, Heideggerio žodžiais tariant, ‘kitą pradžią’.“ (Y. Hui)

Heideggerio nihilizmo įveikos perspektyvos dialoge su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis

pagal | 2023 11 29

Šiame straipsnyje analizuojamos nihilizmo įveikos perspektyvos, aptariant Heideggerio santykį su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis (pirmiausia čan / zen ir daoizmu). Filosofo apibrėžtos moderniosios technikos esmės po-statos (Gestell, arba Ge-stell) įsivyravimą galime laikyti ir nihilizmo išsipildymo bei Vakarų mąstymo tradicijos pabaigos diagnoze. Atskleidžiant Vakarų metafizinės tradicijos pabaigos ir jos įveikos problematiką siekiama suprasti kitokio mąstymo atsiradimo galimybes žvelgiant į pometafizinio mąstymo horizontą. Heideggerio dialogas su Rytų mąstymo šaltiniais yra nihilizmo įveikos perspektyvų ieškojimas, kas yra neatsiejama nuo savęs, kito ir abipusio supratimo gilinimo.

Pokalbiai apie esmes. Apie sugrįžimą

pagal | 2023 11 12

Pristatome knygą „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pateikiame pirmąjį pokalbį apie filosofo ir jo filosofavimo pradžią.

„Nuo pat vaikystės aš buvau skaitytojas maniakas, toks skaitytojas, kad mama išsigandusi keletą kartų sudegino mano skaitomas knygas, – skaitydavau užsidegęs žvakę po antklode ir panašiai. Tad natūralu, aš irgi keliavau į tas angelų ir dievų erdves ir visiškai atitrūkau nuo tos vietos, kurioje buvau įsišaknijęs vaikystėje, panašiai kaip tas Čiurlionio žaltys pirmame ‘Sonatos’ paveiksle. Matyt, natūralu, kad labai intensyvaus skaitymo metas tęsėsi ir vėliau, o galiausiai baigėsi tuo, kad susidomėjau filosofija.“ (Arvydas Šliogeris)