Gyventi iliuzijoje pavojinga

pagal | 2024 11 29

Pokalbis su Šiaurės Karolinos valstijos universiteto filosofijos profesore Marina Bykova apie vokiečių idealizmą ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Sunku pripažinti, kad tavo gimtoji šalis yra agresorė, tačiau gyventi iliuzijoje pavojinga. Todėl labai svarbu, kad rusai pripažintų savo asmeninę atsakomybę už jų vardu įvykdytus žiaurumus, kad ir kaip tai būtų skausminga. Visa rusų tauta ir kiekvienas rusas atskirai turi giliai pajusti tragediją ir skausmą, kurį Putino režimo pradėtas karas sukėlė Ukrainai ir jos žmonėms.“ (M. Bykova)

Keistybė vidujybėje

pagal | 2024 10 31

„Rašymas ir skaitymas yra nuotykiai. Nebandyk sučiupti prasmės. Tiesiog leisk jiems šuoliuoti kaip laukiniams arkliams – priešais ar šalia – ir mėgaukis patyrimu. Neatmetu interpretacijos, bet ji ribota. Ji priklauso atitinkamai praktikai, kuri yra mokslinė, metodinė. Ji priklauso psichoanalizės sričiai, kur iš tiesų siekiama, kad sapnai atskleistų paslaptį. Tačiau sapnai yra paslaptis; jų galia glūdi pasipriešinime interpretacijai. Tai, ką vadinu rašymu, yra labai panašu į sapnų gobeleno audimą.“ (Hélène Cixous)

Meilė ir pažinimas

pagal | 2024 09 30

„Jaunystėje Goethe rašė: ‘Kuo gilesnis ir pilnatviškesnis pažinimas, tuo smarkesnė, galingesnė ir energingesnė turi būti meilės aistra: nieko nėra taip uoliai mokomasi pažinti kaip tai, kas yra mylima.’ Greta šio teiginio galima suformuluoti Leonardo da Vincio tezę: ‘Kiekviena didi meilė yra didžio pažinimo dukra.’ Giordano Bruno pritaria didvyriškos meilės teorijai ir iškelia meilės bei pažinimo vidujiško gelminio santykio abipusį reikalavimą; Goethei meilės judesys steigia pažinimo aktą, o Leonardui pažinimo aktas pagrindžia meilės aktą. Kiek pastebiu, abiejų santykio dalių samprata prieštarauja įprastinei specifinei moderniai miestiečio nuomonei, kad meilė, žvelgiant į ją, yra ‘akla’, esą ji visame autentiškame pasaulio pažinime gali remtis tik išoriniu emocinių aktų santūrumu.“ (Max Scheler)

Tylioji kalbos galybė

pagal | 2024 09 28

Mus vis labiau kankina tylos ilgesys. Retkarčiais vis dar bėgame į nykstančias tylos salas kaip į prarastąjį rojų, kur mus pasitinka miško ošimas, šaižus pasaulio klyksmas, upokšnio čiurlenimas, varlių kurkimas, kur nėra riaumojančių mašinų, laikraščių, knygų, televizoriaus ir radijo tauškalų. Rojus – tai tyla; Adomas ir Ieva nemokėjo kalbėti, suprato vienas kitą be žodžių. Mūsų rojaus akimirkos – trumpos ir efemeriškos.

Žvilgsnis į tikrąją demokratiją. Pokalbis su Luce Irigaray

pagal | 2024 08 31

„Demokratija turėtų būti toks miesto organizavimo ir valdymo būdas, kuris leistų piliečiams sugyventi taikiai ir būti laimingiems, jiems patiems už tai kiek įmanoma būnant atsakingiems. Pagarba ir rūpinimasis Žeme bei oru turi būti demokratijos dalis, nes abu šie dalykai yra būtini kiekvieno piliečio gyvenimui ir gerovei.“
(Luce Irigaray)

Sąmokslas prieš žmonių rasę. Apie pesimizmą ir paradoksą

pagal | 2024 07 27

„Žmogus yra savivokus Niekas“, – rašė vokiečių filosofas Juliusas Bahnsenas. Nesvarbu, ar šiuos žodžius laikysime jaunatviškais ar priešlaikiniais, jie priklauso senai mūsų rūšies ir jos siekių paniekinimo tradicijai. Vis dėlto vyraujančios nuomonės apie žmogiškąją veiklą įprastai esti arba kvalifikuotas pritarimas, arba tuščiagarsis gyrimas. Kaip taisyklė, kiekvienam garbėtroškai, ar tiesiog norinčiam rasti vietą visuomenėje, praverstų toks šūkis: „Jeigu negali pasakyti nieko teigiamo apie žmoniją, pasakyk ką nors dviprasmiško.“ (Thomas Ligotti)

Aristotelis (ir stoikai): pokalbis su Johnu Sellarsu

pagal | 2024 07 17

Johno Sellarso, knygų apie stoicizmą ir graikų filosofiją autoriaus, naujausioje knygoje „Aristotelis: suprasti didžiausią pasaulio filosofą“ (2023) nagrinėjamos svarbiausios Aristotelio, kurį jis provokuojančiai vadina „svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi“, idėjos įvairiomis temomis – nuo moralės ir gero gyvenimo iki biologijos ir Atėnų politinio klimato. Ši knyga tinkama tiek paprastiems skaitytojams, tiek Aristotelio tyrinėtojams: joje išsamiai aptariami Aristotelio mąstymo ypatumai, taip pat iš naujo analizuojama jo, kaip filosofo ir mokslininko, svarba apskritai.

Pristatome pokalbį su Johnu Sellarsu.