Žymų Archyvai: filosofija

Heideggeris ir dialogas

pagal | 2018 03 06

Šiemet Vilniaus knygų mugės lankytojų jūros buvau atneštas į salę, kurioje dalyvavau kaip knygos „Šiapusybės regionai: 50 Heideggerio filosofijos klausimų“ bendraautorius. Renginio moderatoriui ir garbiems profesoriams diskutuojant apie nelengvą knygos atsiradimo istoriją, sunkiai galėjau patikėti jau trečią dešimtmetį atgimusią nepriklausomybę skaičiuojančios valstybės barbarišku vietinės humanitarinės kultūros lygiu, nešama ŽINIA dabartinėms ir būsimoms kartoms. Visa tai… Skaityti toliau »

Įvadas į fotografijos filosofiją

pagal | 2018 02 26

Skirtumų tarp regėti ir matyti šalinimas, informacinio lauko įsitvirtinimas ir virtualios realybės ekspansija kelia norą pajusti pastovumą šiame staigiai besimainančiame pasaulyje. Siekdamas kuo greičiau realizuoti savo projektus, žmogus vis dėlto geidžia pauzės, atokvėpio, nori išsaugoti įprastumą. Kai skundžiamės apie nusistovėjusių kultūros formų devalvaciją, tradicijos užmarštį, tikrovės simuliaciją ir jos pakaitą, tuoj prisimename atminties saugotoją –… Skaityti toliau »

Du erdvės pajautos takai: fiziko ir „lyriko“

pagal | 2018 01 31

Pasaulio pažinimas, užfiksuotas žinių sankaupose ir tapęs tuo, ką mes įpratę vadinti mokslu, lemia kultūros bei civilizacijos raidos pobūdį. Čia išryškėja laiko dimensijos reikšmė, paliudijanti tai, kad istoriškumas – esminis pažinimo bruožas, sujungiantis Praeitį per Dabarties tiesiamus tiltus su Ateitimi. Mąstant toliau aiškėja: be istorinės savimonės neįmanoma korektiškai kelti prasmingų klausimų, nes Laiko ir Erdvės… Skaityti toliau »

Filosofija galėjo vadintis filologija (I)

pagal | 2017 12 30

Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene, išvertusia Platono dialogus „Faidonas, arba Apie sielą“ (1999), „Puota, arba Apie meilę“ (2000), „Filebas“ (2017), Plotino traktatus „Apie Gėrį arba Vienį. Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla“ (2011). Svarbiausios jos pačios knygos yra „Sielos dermės: filosofinės graikų etikos apybraiža“ (1999)… Skaityti toliau »

Arabų vertėjų indėlis – žymiai didesnis, nei tik graikų filosofijos išsaugojimas

pagal | 2017 11 12

Europos antikos laikais filosofai daugiausia rašė graikiškai. Net po romėnų Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties filosofija buvo stipriai susijusi su helenistine kultūra. Pirmaujantys romėnų pasaulio mąstytojai, tokie kaip Ciceronas ir Seneka, labai vertino graikų literatūrą; Ciceronas netgi nuvyko į Atėnus atiduoti pagarbą savo filosofinių herojų gimtinei. Pats imperatorius Markas Aurelijus graikiškai rašė filosofinius… Skaityti toliau »

Jacquesas Derrida apie religiją

pagal | 2017 08 26

2002 m. prancūzų filosofui Jacquesui Derrida pasitaikė galimybė išreikšti savo mintis apie religiją. Tai nutiko kasmetinėje Amerikos religijų akademijos ir Biblinės literatūros draugijos sueigoje. Filosofą pakalbino Johnas D. Caputo, Kevinas Hartas ir Yvonne Sherwood. Derrida pasisakė apie asmeninę maldą, žydų ir krikščionių palikimo dekonstrukciją, pasiaukojimą, tikėjimą, sekuliarizaciją, ateizmą, baigtinybę… Pokalbyje tvyrojusi rūpesčio, santūrumo ir kuklumo… Skaityti toliau »

Graikų filosofijos ir medicinos perdavimas

pagal | 2017 08 20

Senovės graikų filosofijos ir medicinos raštai nepaprastai įtakojo vėlesnį mąstymą tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkė Aileen Das išryškina tam tikras šios įstabios kelionės atkarpas, vedančias nuo graikų iki sirų, nuo arabų iki lotynų. –   Severas Sebuktas (mirė 666/667 m. po Kr.) rašo: [Filosofija] nepriklauso vien tiktai graikams, ją gali pažinti visi,… Skaityti toliau »