Žymų Archyvai: filosofija

Arabų vertėjų indėlis – žymiai didesnis, nei tik graikų filosofijos išsaugojimas

pagal | 2017 11 12

Europos antikos laikais filosofai daugiausia rašė graikiškai. Net po romėnų Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties filosofija buvo stipriai susijusi su helenistine kultūra. Pirmaujantys romėnų pasaulio mąstytojai, tokie kaip Ciceronas ir Seneka, labai vertino graikų literatūrą; Ciceronas netgi nuvyko į Atėnus atiduoti pagarbą savo filosofinių herojų gimtinei. Pats imperatorius Markas Aurelijus graikiškai rašė filosofinius… Skaityti toliau »

Jacquesas Derrida apie religiją

pagal | 2017 08 26

2002 m. prancūzų filosofui Jacquesui Derrida pasitaikė galimybė išreikšti savo mintis apie religiją. Tai nutiko kasmetinėje Amerikos religijų akademijos ir Biblinės literatūros draugijos sueigoje. Filosofą pakalbino Johnas D. Caputo, Kevinas Hartas ir Yvonne Sherwood. Derrida pasisakė apie asmeninę maldą, žydų ir krikščionių palikimo dekonstrukciją, pasiaukojimą, tikėjimą, sekuliarizaciją, ateizmą, baigtinybę… Pokalbyje tvyrojusi rūpesčio, santūrumo ir kuklumo… Skaityti toliau »

Graikų filosofijos ir medicinos perdavimas

pagal | 2017 08 20

Senovės graikų filosofijos ir medicinos raštai nepaprastai įtakojo vėlesnį mąstymą tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkė Aileen Das išryškina tam tikras šios įstabios kelionės atkarpas, vedančias nuo graikų iki sirų, nuo arabų iki lotynų. –   Severas Sebuktas (mirė 666/667 m. po Kr.) rašo: [Filosofija] nepriklauso vien tiktai graikams, ją gali pažinti visi,… Skaityti toliau »

Kaip arabų vertėjai padėjo išsaugoti graikų filosofiją ir klasikinę tradiciją

pagal | 2017 07 09

Antikiniame pasaulyje filosofijos kalba – o tuo pačiu mokslo ir medicinos – pirmiausia buvo graikų kalba. „Filosofija netgi po romėnų įvykdyto Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties buvo stipriai siejama su helenistine kultūra“, – rašo internetinės svetainės History of Philosophy without any gaps („Filosofijos istorija be jokių spragų“) įkūrėjas filosofijos profesorius Peteris Adamsonas. „Pagrindiniai… Skaityti toliau »

Postmodernizmo mokykla

pagal | 2017 04 06

Mano paveikslą „Postmodernizmo mokykla“ (The School of Postmodernism) įtakojo Rafaelio freska „Atėnų mokykla“, esanti Vatikane. Tai komentaras apie postmodernizmo subjektyvumą, kuris gali neigti objektyvią Tiesą. Tose vietose, kur Rafaelis nutapė didžiuosius praeities graikų mąstytojus, mano kūrinyje pavaizduoti žymiausi mūsų amžiaus postmodernistai. Rafaelio nutapyti filosofai stoviniuoja būreliais ir diskutuoja bei dalinasi savo idėjomis, o štai mano… Skaityti toliau »

Michelis Foucault anapus gėrio ir blogio

pagal | 2017 03 25

Savo spalvingu gyvenimu ir nepaprastai įtaigia kūryba prancūzų filosofas Michelis Foucault (1926–1984) siekė peržengti kalbos ir socialinių struktūrų ribas bei vertė niekais istorines tapatybes. Atmetęs bet kokias įsigalėjusias nuostatas, jis siutino mokslininkus, abejodamas visomis pozityviomis programomis, – tiek senovinėmis imperinėmis bei feodalinėmis, tiek šiuolaikinėmis, kaip antai liberalioji humanistinė, – tuo pačiu metu atkakliai atsisakydamas atsakyti,… Skaityti toliau »

Vien tik Dievas gali mus išgelbėti: Der Spiegel pokalbis su Martinu Heideggeriu (I)

pagal | 2017 03 18

Žurnalo „Der Spiegel“ bendradarbių Rudolfo Augsteino ir Georgo Wolffo pokalbis su vokiečių filosofu Martinu Heideggeriu 1966 m. rugsėjo 23 d. Mąstytojui pageidaujant, pokalbis paskelbtas tik po jo mirties, 1976-aisiais. Pateikiame pirmąją pokalbio dalį, kurioje apžvelgiamas tamsusis garsaus filosofo laikotarpis, kuomet jis ėjo Freiburgo universiteto rektoriaus pareigas, studentams skelbė žinią, kad jų būčiai turi vadovauti ne… Skaityti toliau »