Knygoje „Jaučiantis miestas. Esė iš mitopoetikos“ čekų rašytoja ir literatūros teoretikė Daniela Hodrová apmąsto miesto fenomeną, jungdama semiotiką, jungiškosios krypties psichologiją, postmodernistinę teoriją ir fenomenologiją. Miestas atsiskleidžia ne vien kaip literatūros kūrinių tema ar fonas, bet pirmiausia kaip unikalus buvimo pasaulyje, jo patyrimo ir apmąstymo būdas.
Francesco Marscianis – italų semiotikas, Bolonijos universiteto profesorius, susijęs su Algirdo J. Greimo ir Umberto Eco mokyklomis (Marscianio disertacijai apie semiotikos racionalumą pradėjo vadovauti Greimas, o užbaigė Eco, todėl greimininkai jį laiko Eco sekėju, o pastarieji – greimininku). Jam pačiam visada rūpėjo, kokios yra šių dviejų mokyklų pamatinės prielaidos, kurios grindžia jų metodinį, epistemologinį ir… Skaityti toliau »
Žurnalo „Der Spiegel“ bendradarbių Rudolfo Augsteino ir Georgo Wolffo pokalbis su vokiečių filosofu Martinu Heideggeriu 1966 m. rugsėjo 23 d. Mąstytojui pageidaujant, pokalbis paskelbtas tik po jo mirties, 1976-aisiais. Pateikiame pirmąją pokalbio dalį, kurioje apžvelgiamas tamsusis garsaus filosofo laikotarpis, kuomet jis ėjo Freiburgo universiteto rektoriaus pareigas, studentams skelbė žinią, kad jų būčiai turi vadovauti ne… Skaityti toliau »
Tai Algio Mickūno žodis. Tiek daug kartų girdėtas ir vėl girdimas. Tarytum aidas, kuris nenustoja skambčioti supratimo sluoksniuose. Mickūno žodis – toks artimas, tarsi besikartojantis, bet tuo pačiu užmirštas, nenaudojamas ir svetimas nuolatinėje kasdienybės tėkmėje. Tas, atrodytų, lengvas, suprantamas, įkandamas ir žinomas žodis. Bet, nusileidus uždangai, Algiui apleidus sceną, salę, tiesioginę patirtį ir akiratį, šis… Skaityti toliau »
: Grynumo fikcijos demaskavimas : Nors prancūzų filosofo Jacques’o Derrida raštų stilius, jo filosofinė svarstymo prieiga yra sunkiai demaskuojama, visgi dažnai negalima suvokti, kokios pozicijos laikosi pats demaskavimo genijus. Tačiau interpretatoriaus pozicija patogi tuo, kad, nepretenduodamas į objektyvumą, gali net ir didžiausius kritikus spausti į riboto, vadinasi, prielaidomis grįsto, mąstymo vaizdinį. Derrida raštų korpusas kartais… Skaityti toliau »
Jūsų apmąstymams pristatomą tekstą „Fenomenologija ir reikmeniškumo teorija“ parašė aktualios šiandienos minties autorius Grahamas Harmanas. Jis priklauso šiuolaikinių autorių, reflektuojančių naujai reaktualizuotą metafiziką, sąjūdžiui, vadinamam „spekuliatyviojo realizmo“ vardu. Harmanas yra vienas aktualiausių ir produktyviausių spekuliatyviųjų realistų. Jo akademinę biografiją sudaro knygos, straipsniai, tyrimai, skirti interpretuoti įvairiausių autorių – nuo Martino Heideggerio iki Quentino Meillassoux – tekstus.… Skaityti toliau »
Šis tekstas yra recenzijos autoriaus mąstymo ir kalbinių gebėjimų apibrėžtyje kilęs apmąstymas apie knygą. Atitinkamos minties kryptis kyla konkrečioje vietoje, žvelgiant į perskaitytą knygą, ir mąstymo recenzijoje neturi aiškios pabaigos, nes siekia tik sužadinti kitų skaitytojų apmąstymo vyksmą. – Rašant tekstą apie tekstą, atsiduriama situacijoje, kurią Kristupas Sabolius galbūt ir pavadintų „įnirtingu miegu“. Kasdienė, net… Skaityti toliau »