Pokalbis su amerikiečių filosofijos profesoriumi Richardu Capobianco, vienu pagrindinių XX a. vokiečių filosofo Martino Heideggerio minties komentatorių. Jo knygos „Engaging Heidegger” (2010) ir „Heidegger’s Way of Being” (2014) padėjo iš naujo suvokti Heideggerio apmąstymus apie būtį.
Antroji pokalbio dalis.
Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.
Antroje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama erdvės problematika.
Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.
Pirmoje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama laiko problematika.
Knygoje „Jaučiantis miestas. Esė iš mitopoetikos“ čekų rašytoja ir literatūros teoretikė Daniela Hodrová apmąsto miesto fenomeną, jungdama semiotiką, jungiškosios krypties psichologiją, postmodernistinę teoriją ir fenomenologiją. Miestas atsiskleidžia ne vien kaip literatūros kūrinių tema ar fonas, bet pirmiausia kaip unikalus buvimo pasaulyje, jo patyrimo ir apmąstymo būdas.
Francesco Marscianis – italų semiotikas, Bolonijos universiteto profesorius, susijęs su Algirdo J. Greimo ir Umberto Eco mokyklomis (Marscianio disertacijai apie semiotikos racionalumą pradėjo vadovauti Greimas, o užbaigė Eco, todėl greimininkai jį laiko Eco sekėju, o pastarieji – greimininku). Jam pačiam visada rūpėjo, kokios yra šių dviejų mokyklų pamatinės prielaidos, kurios grindžia jų metodinį, epistemologinį ir… Skaityti toliau »
Žurnalo „Der Spiegel“ bendradarbių Rudolfo Augsteino ir Georgo Wolffo pokalbis su vokiečių filosofu Martinu Heideggeriu 1966 m. rugsėjo 23 d. Mąstytojui pageidaujant, pokalbis paskelbtas tik po jo mirties, 1976-aisiais. Pateikiame pirmąją pokalbio dalį, kurioje apžvelgiamas tamsusis garsaus filosofo laikotarpis, kuomet jis ėjo Freiburgo universiteto rektoriaus pareigas, studentams skelbė žinią, kad jų būčiai turi vadovauti ne… Skaityti toliau »
Tai Algio Mickūno žodis. Tiek daug kartų girdėtas ir vėl girdimas. Tarytum aidas, kuris nenustoja skambčioti supratimo sluoksniuose. Mickūno žodis – toks artimas, tarsi besikartojantis, bet tuo pačiu užmirštas, nenaudojamas ir svetimas nuolatinėje kasdienybės tėkmėje. Tas, atrodytų, lengvas, suprantamas, įkandamas ir žinomas žodis. Bet, nusileidus uždangai, Algiui apleidus sceną, salę, tiesioginę patirtį ir akiratį, šis… Skaityti toliau »