Filosofijos tradicijoje galime užčiuopti eilę mąstytojų, pasiūliusių į meną žvelgti kaip į pabėgimą nuo žmogaus. Tai – neprijaukinamų vilkų gauja, kuri estetiką suvokė kaip išėjimą iš savęs, tačiau ne kaip eskapistines mikrodozes ar momentinį „užsimiršimą“, o kaip maištą prieš individuacijos kalėjimą ir narvą, vadinamą „žmogumi“.
Pokalbis su prancūzų filosofu Jeanu Baudrillard’u, paskelbtas 2007 m., mąstytojo mirties metais.
„Išnykimas, – sako Baudrillard’as, – turėtų būti meno forma, gundantis būdas palikti pasaulį. Mano manymu, neatsiejama išnykimo dalis yra išnykti prieš numirštant, išnykti prieš išsenkant, kai vis dar turi ką pasakyti.“
Britų rašytojo Arthuro C. Clarke’o apsakyme „Devyni milijardai Dievo vardų“ pasakojama, kad nuo seniausių laikų viena Tibeto budistų vienuolija užsiima Dievo vardų, kurių mano esant devynis milijardus, užrašymu. Pranašystė byloja, kad užrašius paskutinį vardą su tam tikra užduotimi nužengs pats Dievas. Norėdami paspartinti procesą, vienuoliai pagalbon pasikviečia kompiuterininkus, kurie į kalnuose stūksantį vienuolyną atgabena kompiuterį bei imasi darbo.
Mano paveikslą „Postmodernizmo mokykla“ (The School of Postmodernism) įtakojo Rafaelio freska „Atėnų mokykla“, esanti Vatikane. Tai komentaras apie postmodernizmo subjektyvumą, kuris gali neigti objektyvią Tiesą. Tose vietose, kur Rafaelis nutapė didžiuosius praeities graikų mąstytojus, mano kūrinyje pavaizduoti žymiausi mūsų amžiaus postmodernistai. Rafaelio nutapyti filosofai stoviniuoja būreliais ir diskutuoja bei dalinasi savo idėjomis, o štai mano… Skaityti toliau »
Prancūzų filosofas Jeanas Baudrillardas (1929–2007), – paprastai siejamas su postmodernia simuliakrų teorija ir mėgstamas tiek akademiniuose, tiek avangardiniuose rateliuose, – populiariojoje kultūroje atliko ir tebeatlieka ganėtinai nestandartinį vaidmenį. Štai vienas įstabus įvykis, nutikęs Amerikoje 1996-ųjų lapkričio mėnesį, dar kartą įrodęs mąstytojo spalvingumą. *** Primo miesto, stūksančio apie trisdešimt mylių į pietus nuo Las Vegaso, viešbutyje… Skaityti toliau »
Kaip ir buvo galima numanyti, jau ne pirmus metus viešojoje erdvėje vykstantys debatai apie Lietuvos švietimo krizę paskutiniu metu įgauna aiškesnes kritines formas. Tuo galima buvo įsitikinti kad ir šią vasarą vykusioje kasmetinėje „Santaros-Šviesos“ visuomenininkų sueigoje, lygiai kaip ir vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodančiuose analitiniuose svarstymuose rašto medijos pavidalu. Akademinių mundurų nešiotojai niekada nebuvo tikrasis… Skaityti toliau »
Straipsnyje iš fenomenologinės perspektyvos apžvelgiama kalbos pertekliaus krizė, ištikusi šiuolaikinę visuomenę. Dabartinė kalba jau nebėra betarpiškas saitas, kuris jungia žmogaus protą ir bekalbių daiktų pasaulį. Šių dienų postmodernistinė kalba, kurios pagrindą sudaro paskalos, skandalai, gandai, įvairiausio plauko „nuomonės“, buitinio lygio plepalai ir kitos spekuliacijos, nereprezentuoja jokios realybės, esančios už iliuzinės žodžio teritorijos. Šiuolaikinis žmogus iš… Skaityti toliau »