Žymų Archyvai: Dievas

Meilė ir pažinimas

pagal | 2024 09 30

„Jaunystėje Goethe rašė: ‘Kuo gilesnis ir pilnatviškesnis pažinimas, tuo smarkesnė, galingesnė ir energingesnė turi būti meilės aistra: nieko nėra taip uoliai mokomasi pažinti kaip tai, kas yra mylima.’ Greta šio teiginio galima suformuluoti Leonardo da Vincio tezę: ‘Kiekviena didi meilė yra didžio pažinimo dukra.’ Giordano Bruno pritaria didvyriškos meilės teorijai ir iškelia meilės bei pažinimo vidujiško gelminio santykio abipusį reikalavimą; Goethei meilės judesys steigia pažinimo aktą, o Leonardui pažinimo aktas pagrindžia meilės aktą. Kiek pastebiu, abiejų santykio dalių samprata prieštarauja įprastinei specifinei moderniai miestiečio nuomonei, kad meilė, žvelgiant į ją, yra ‘akla’, esą ji visame autentiškame pasaulio pažinime gali remtis tik išoriniu emocinių aktų santūrumu.“ (Max Scheler)

Dalybos #13: Latour

pagal | 2023 10 09

Dalinamės prancūzų sociologo ir filosofo Bruno Latouro knygos „Mes niekada nebuvome modernūs“ tekstais. Šioje knygoje skleidžiama mintis, kad mes niekada nebuvome modernūs ir, norėdami suprasti šių dienų pasaulį, pirmiausia turime suabejoti kaip tik šia esmine paradigma. Mūsų „modernioje“ visuomenėje nebuvo to didžiojo padalijimo, kuriuo grindžiama jos pasaulio reprezentavimo sistema, visiškai atskirianti gamtą ir kultūrą. Priešingai, modernieji nepaliaudami kūrė hibridus, kurie priklauso tiek gamtai, tiek kultūrai, bet nenorėjo to pripažinti.

Pokalbiai apie esmes. Apie meną

pagal | 2022 11 14

Toliau dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje diskutuojama apie meną.

„Meno kūrinyje man svarbu tik tai, kas apskritai nesunaikinama, ko žmogus negali sunaikinti, o vieno dalyko jis negali sunaikinti – juslumo. Negali sunaikinti spalvos, jeigu jis tapytojas; negali sunaikinti garso, kuris išplėštas iš pasaulio, jeigu jis muzikantas. Menas pateisinamas tik tiek, kiek jis lieka ištikimas juslumui, kiek išskiria ir parodo juslinio daikto intensyvumą… Kas dar nesunaikinama aukštojo meno kūrinyje? Individualumas. Gyvybė išlieka tiek, kiek lieka individualios formos. Tas individualizacijos judesys labai svarbus ir lemtingas.“ (Arvydas Šliogeris)

Ivanas Iljinas: „Politika yra menas nustatyti ir neutralizuoti priešą.“

pagal | 2022 08 03

Pasaulis nuo pat sutvėrimo buvo beprasmė fragmentų samplaika. Kuo labiau žmonės stengėsi jį suprasti, tuo nuodėmingesnis jis darėsi. Šiuolaikinis gyvenimas su savo pliuralizmu ir pilietine visuomene tik pagausino pasaulio ydas ir išlaikė Dievą tremtyje. Vienintelė Dievo viltis buvo ta, kad teisinga tauta seks paskui vadovą, kuris sukurs naują politinę totalybę ir taip pradės taisyti pasaulį, kuris savo ruožtu galės atpirkti dieviškumą. Kadangi vienijantis Žodžio principas yra vienintelis gėris visatoje, pateisinamos bet kokios priemonės, galinčios užtikrinti jo sugrįžimą… Štai taip rusų filosofas, vardu Ivanas Iljinas, ėmė įsivaizduoti rusiškąjį krikščionišką fašizmą.

Įtraukiantis Heideggeris: pokalbis su Richardu Capobianco (II)

pagal | 2022 07 10

Pokalbis su amerikiečių filosofijos profesoriumi Richardu Capobianco, vienu pagrindinių XX a. vokiečių filosofo Martino Heideggerio minties komentatorių. Jo knygos „Engaging Heidegger” (2010) ir „Heidegger’s Way of Being” (2014) padėjo iš naujo suvokti Heideggerio apmąstymus apie būtį.
Antroji pokalbio dalis.

Migdole – kas stovi migdole?

pagal | 2021 01 17

„Migdole – kas stovi migdole?“ Tai eilutė iš poeto Paulio Celano eilėraščio „Mandorla“, paskelbto 1963 m. Mandorla itališkai reiškia migdolą ir ikonografijoje vaizduojama kaip du apskritimai, viduryje sudarantys migdolo formą.

Pateikiame originalų eilėraštį, jo vertimus į anglų ir lietuvių kalbas bei trumpą šio kūrinio analizę.

Kodėl mums turėtų rūpėti Septuaginta?

pagal | 2020 12 26

Nors Biblija yra viena skaitomiausių knygų pasaulyje, daug religinės literatūros skaitytojų stokoja žinių apie Septuagintą (Bibliją, kuria beveik visuotinai naudojosi ankstyvieji krikščionys) ar kuo ji skiriasi nuo Biblijos, kuria paremti dauguma šiuolaikinių vertimų. Timothy’is Michaelas Law, knygos „Kai Dievas kalbėjo graikiškai: Septuaginta ir krikščionių Biblijos kūrimas“ autorius, aiškina, kas yra Septuaginta, ir kodėl ji yra tokia svarbi studijuojant krikščionybę.