Temos Archyvai: Filosofinė esė

Uždengti ir pakeisti

pagal | 2019 02 11

„Aš visuomet kalbu tiesą. Ne visą, nes nėra jokio būdo jos išsakyti. Išsakyti ją visą, paprastai sakant, yra neįmanoma – tam trūksta žodžių. Tačiau per šią neįmanomybę tiesa prisiliečia prie tikrovės.“ (Jacques Lacan)

Pradėti reikia nuo to, kad signifikantų grandinės iškilimas (arba patekimas į ją) tiesiogiai siejasi su tuo, kad ji tiesiogiai koreliuoja – jei rimtai žiūrėsime į Freudo atradimą – su trūkstamu signifikantu viduje arba a priori stokojimu kitame…

Klasikinės politikos galimybės globaliame pasaulyje

pagal | 2014 10 24

Pažvelgę į teoretikų darbus, kuriuose mėginama mąstyti apie moderniųjų laikų politikos, ir apskritai Vakarų civilizacijos, būklę, pastebime, kad jau nuo pat XIX a. pabaigos beveik visuotinai skelbiamas jos saulėlydis ir prognozuojama apokaliptinė pabaiga, kurios ženklų apstu daugelyje sričių. Mūsų epochos lemtingas bruožas – masių maištas, nulėmęs tai, kad Vakarų politinio gyvenimo epicentre įsitvirtina civilizuotas barbaras.… Skaityti toliau »

Camus Sizifas, arba Dar kartą apie absurdą

pagal | 2013 10 13

„Sizifo mitas“ yra vienas svarbiausių Alberto Camus kūrinių. Jis rašytas 1940–1941 metais ir atspindi smulkiaburžuazinės prancūzų visuomenės dalies, nepatenkintos esama padėtimi, bet neapsišarvavusios kovinga programa, nuotaikas ir ieškojimus labai sunkiu Antrojo pasaulinio karo pradžios metu. Absurdo problema prancūzų filosofijoje ir literatūroje itin akcentuojama tada, kai rašytojai ir filosofai tiesiogiai susiduria su karo grėsme Europoje, bei… Skaityti toliau »

Minties laisvė: stilistinė ir/ar konceptuali raiška

pagal | 2013 09 06

Kažkada dabarties lietuvių filosofas, rašydamas savo magnum opus, jį pradėjo klausimu, nuo ko pradėti, ir pateikė atsakymą, kad pradėti reikia nuo kalbos. Šiek tiek pakoreguokime pirmo sakinio sintaksinį ryšį ir, palikdami pirmąją dvipolio junginio dalį nepaliestą, antrąją dalį padarykime aktualesnę šiuolaikinių mintinių diskursų terpei: pradėti reikia nuo teksto. O dabar atlikime dar vieną mintinį judesį… Skaityti toliau »

Word & Simulacra

pagal | 2013 07 09

Straipsnyje iš fenomenologinės perspektyvos apžvelgiama kalbos pertekliaus krizė, ištikusi šiuolaikinę visuomenę. Dabartinė kalba jau nebėra betarpiškas saitas, kuris jungia žmogaus protą ir bekalbių daiktų pasaulį. Šių dienų postmodernistinė kalba, kurios pagrindą sudaro paskalos, skandalai, gandai, įvairiausio plauko „nuomonės“, buitinio lygio plepalai ir kitos spekuliacijos, nereprezentuoja jokios realybės, esančios už iliuzinės žodžio teritorijos. Šiuolaikinis žmogus iš… Skaityti toliau »

Deleuze’as su Hegeliu: ašys ir plėtotės kryptys

pagal | 2013 06 08

Savo monografijoje Organai be kūnų (Organs without Bodies, 2003) Slavojus Žižekas pabrėžia: „Deleuze’as prieš bet kokį universalaus Buvimo būdą nori tvirtinti genetinio diferenciacijos proceso pirmumą, kai tuo tarpu Hegelis siekia į pačią konceptualinės universalijos šerdį įdiegti jos savijudą.“ Parodysime, kad iš esmės tai yra vienas ir tas pats dalykas. Taigi mes matome pozityvų skirtumo eskalavimą… Skaityti toliau »

Deleuze, Welles, postapokaliptinis kinas: dviejų jėgų susidūrimas kinematografe

pagal | 2013 02 20

Pradedant kalbėti apie kino filosofiją, norom nenorom į pirmas gretas išeina prancūzų filosofas Gilles’is Deleuze’as ir dvi jo knygos „Kinas 1: vaizdinys-judėjimas“ ir „Kinas 2: vaizdinys-laikas“. Šios knygos yra tas pagrindas, nuo kurio atsispyrus galima kurti savas teorijas, susijusias su kinu, su kino filosofija, su politika ir taip toliau. Šios Deleuze’o knygos – tai „sodas… Skaityti toliau »