Pokalbis su prof. Mareku Węcowskiu, lenkų istoriku, antikinių veikalų tyrinėtoju, Varšuvos universiteto dėstytoju, autoriumi daugybės straipsnių ir mokslinių monografijų, tarp jų ir knygos „Simpoziumas, arba bendras šventimas. Graikų aristokratų puotos ištakos IX-VII a. pr. m. e.“.
Johno Sellarso, knygų apie stoicizmą ir graikų filosofiją autoriaus, naujausioje knygoje „Aristotelis: suprasti didžiausią pasaulio filosofą“ (2023) nagrinėjamos svarbiausios Aristotelio, kurį jis provokuojančiai vadina „svarbiausiu kada nors gyvenusiu žmogumi“, idėjos įvairiomis temomis – nuo moralės ir gero gyvenimo iki biologijos ir Atėnų politinio klimato. Ši knyga tinkama tiek paprastiems skaitytojams, tiek Aristotelio tyrinėtojams: joje išsamiai aptariami Aristotelio mąstymo ypatumai, taip pat iš naujo analizuojama jo, kaip filosofo ir mokslininko, svarba apskritai.
Pristatome pokalbį su Johnu Sellarsu.
Honkongo filosofas Yuk Hui analizuoja technikos filosofijos istoriją postmetafiziniame pasaulyje bei teikia pasiūlymus dėl naujų gyvenimo formų.
„Jeigu jau filosofiją užbaigė techninė planetarizacija (kaip skelbė Heideggeris) arba planetinės kompiuterizacijos nulemtas istorinis posūkis (kaip šiandien skelbia daugelis entuziastingų autorių), tada mums lieka tik apmąstyti jos prigimtį ir ateitį arba, Heideggerio žodžiais tariant, ‘kitą pradžią’.“ (Y. Hui)
Ukraina žino, kas jai yra pergalė: iki 2014-ųjų buvusios sienos; šalis išvalyta nuo okupantų; tremtiniai ir pabėgėliai sugrąžinti; atkurta visuomenė ir ekonomika; pasiekta narystė Europos Sąjungoje ir NATO; nuteisti Rusijos prievartautojai, kankintojai ir žudikai… Turėtume norėti pergalės, kaip ją apibrėžia Ukraina. Bet norėdami ją pasiekti, Vakarai turi ne tik padėti nugalėti Rusiją – jie turi įtikinti pačią Rusiją, kad ji yra nugalėta.
Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje svarstoma apie religiją ir mokslą.
„Ir religijos, ir menai, ir technologijos veikia mašinos principu. Beprasmiai žodžiai (‘dievas’, ‘materija’, ‘grožis savaime’) duoda impulsą naikinti gyvybę ir gaminti dirbtinius daiktus. Menas yra būdas tuos beprasmius žodžius įjuslinti, priversti juos apsireikšti; technomokslas irgi yra tas pat… Apie religijos esmę galiu pasakyti, kad ji atsiranda iš tų baisių žodžių, kurie gąsdina žmogų, juos reikia prisijaukinti, o menas ir technologija irgi atsiranda iš baimės – nežmogiškumą inkarnuojančių bekalbių daiktų baimės.“ (Arvydas Šliogeris)
2022-ųjų Nobelio taikos premijos laureato Pilietinių laisvių centro paskaita, kurią skaitė Oleksandra Matvijčuk. Oslas, 2022 m. gruodžio 10 d.
„Nebūtina būti ukrainiečiais, kad palaikytumėte Ukrainą. Užtenka tiesiog būti žmonėmis.“ (O. Matvijčuk)
Vakarų žiniasklaida Rusijos filosofą Aleksandrą Duginą vadina Kremliaus „smegenimis“, o jo ideologiją – Rusijos valdžios doktrina. Tačiau Duginas niekada neturėjo vieningos politinės doktrinos. Jo mokymas – tai postmodernistinis projektas, sudarytas iš okultizmo, sąmokslo teorijų, ezoterikos, neofašizmo, sovietinės pogrindžio kultūros, naujosios dešinės ir naujosios kairės idėjų. Beveik vienintelė konkreti pozicija, kuriai jis liko ištikimas daugelį metų, – baimė dėl nepriklausomos Ukrainos ir įsitikinimas, jog ji kelia grėsmę Rusijos egzistavimui… Tad kokios yra Dugino idėjos ir kaip jos susijusios su Kremliaus ideologija?