Žymų Archyvai: politika

Humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais (I)

pagal | 2020 05 24

Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017), kurioje autorių kalbina prancūzų žurnalistė Laure Adler. Pokalbyje kritikuojama psichoanalizė, teigiant, kad žmogus visas kančias gali įveikti pasitelkęs savo beribę vidinę jėgą. Taip pat keliamas klausimas, ar humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais ir susilpninti mūsų moralinį jautrumą.

Interviu: Slavoj Žižek

pagal | 2020 04 05

Slovėnų filosofas, sociologas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas kalba apie prarandamą kontrolę, socialines medijas, politiką ir naująją prieigą.

„Turėtume apsukti 11-ąją Marxo tezę. XX a. mes per greitai norėjome keisti pasaulį. Dabar, užuot pasaulį tik keitę, turėtume išmokti atsitraukti ir vėl pradėti jį interpretuoti geresniu būdu.“ (S. Žižek)

Antikos filosofijos paskaitos. Dvylikta paskaita (1979)

pagal | 2020 01 25

Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis antikos filosofijai buvo skyręs du savarankiškus kursus. Vieną skaitė 1979 metais, kitą – po metų. Pristatome pirmojo paskaitų kurso, kurio išliko tik fragmentai, paskutinę paskaitą. Jos vertimas į lietuvių kalbą pirmąkart pasirodė 1998 m. ir buvo publikuotas nepilnas. Čia pateikiamas papildytas ir pataisytas paskaitos vertimas.

Leo Strausso politikos samprata

pagal | 2019 07 31

Pateikiamame straipsnyje, bandant apibrėžti politikos sampratą Leo Strausso mąstyme, pasitelkiamas šio vokiečių-amerikiečių politikos filosofo tekstas Farabi’s Plato („Farabio Platonas“), kuriame per palyginimą su filosofija atsiskleidžia jo politikos samprata. Taip pat parodoma, kodėl Straussas kritikuoja modernybės projektą ir alternatyvą jam mato būtent klasikiniame mąstyme.

Skaitant Leo Straussą

pagal | 2019 07 21

Ištrauka iš Steveno B. Smitho knygos „Skaitant Leo Straussą: politika, filosofija, judaizmas“ (2006).

Čia pateikiamomis esė norima prisidėti prie geresnio Leo Strausso filosofijos supratimo. Jomis nesiekiama pateikti išsamios Strausso gyvenimo ir kūrybos apžvalgos, juo labiau imtis vertinti jo mokymo poveikio ar jo vardu įsteigtos politinės minties mokyklos. Šiose esė bandoma nagrinėti pagrindinę aktualumo neprarandančią Straussą dominusią temą – tai, ką jis pats pavadino „teologine-politine problema“, metaforiškai ją įvardindamas Jeruzalės ir Atėnų klausimu.

Teatras senovės Atėnuose ir Romoje

pagal | 2017 06 26

Senovės Atėnuose teatras, kaip ir demokratija, buvo bendras reikalas. Atėniečiai buvo daugiau nei pasyvi auditorija. Nemaža dalis piliečių iš tikrųjų prisidėdavo prie pjesių kūrimo ir parengimo, lygiai taip pat jie dalyvaudavo tautos susirinkime ir prisiekusiųjų teismuose. Pats teatras buvo garbinga kasmetinių religinių švenčių sudedamoji dalis. Įsitraukimo į teatro veiklą mastą aprašė Williamas Scottas Fergusonas, savo… Skaityti toliau »

Ginant Heideggerį

pagal | 2017 05 31

  Vokiečių filosofas Martinas Heideggeris mirė daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, tačiau žiniasklaida niekada nesiliovė domėtis jo veikla: ne dėl jo idėjų, o dėl jo sąsajų su nacizmu. Pačią naujausią diskusiją (ją puikiai apžvelgė Jonathanas Derbyshire’as) sukėlė triukšminga reklama, pristačiusi leidinį Schwarzen Hefte („Juodieji sąsiuviniai”), tūkstančio puslapių apimties į juodus viršelius įrištų užrašų knygelių, kuriose… Skaityti toliau »