Temos Archyvai: Sekant filosofijos pėdomis

Žydiškoji Heideggerio recepcija

pagal | 2024 03 13
Komentarų: 0
Heidegger and His Jewish Reception

Danielis M. Herskowitzas, knygos „Heideggeris ir jo žydiškoji recepcija“ (2020) autorius, nagrinėja vaisingą ir intensyvų žydų ryšį su vienu svarbiausių ir prieštaringiausių šiuolaikinių filosofų Martinu Heideggeriu. Įtraukdamas šį ryšį į platesnį intelektualinį, kultūrinį ir politinį kontekstą, jis apibūdina pagrindinius modelius ir įvairias žydų reakcijas į Heideggerį.

Autorius parodo, kad žydų mąstytojai per traukos ir atstūmimo dialektiką sukūrė žydiškumo versiją, siekdami rasti išeitį iš bendros jų pasaulį kamuojančios krizės, kuri, jų manymu, buvo įkūnyta Heideggerio gyvenime ir mąstyme.

Transcenderas, norėjęs suprasti daiktų ir kalbos santykį: Arvydo Šliogerio atminimui

pagal | 2019 12 27
Komentarų: 6

Filosofo Arvydo Šliogerio darbai kalba patys už save ir tikiu, kad jie dar ilgai mums kalbės. Tiesiog dabar atmintyje iškyla kai kurie prisiminimai, kurie man, anuomet dar visai žaliam studentui, paliko neišdildomą įspūdį. Prisimenu tokius jo žodžius, kai dėl akademinių biurokratinių nesklandumų į pirmą paskaitą atėjau vienas: „Studentams reikėtų lankyti paskaitas. Tik užrašai čia niekuo nepadės, nes mano filosofija yra kaip džiazas, du kartus lygiai taip pat niekada nebūna.“

Apie tai, kaip „atrandami/atsiranda“ tekstai: Foucault paskaitos apie Manet istorija

pagal | 2019 08 31
Komentarų: 5

Pristatome dviejų „banginių“ – filosofo Michelio Foucault ir tapytojo Édouardo Manet – susidūrimą. Šis susidūrimas nėra persiklojantis viename laikmetyje: kai filosofo egzistencija įsiterpė į pasaulio sanklodą, tapytojo egzistencija jau prieš daugybę metų buvo užbaigusi savo „projektą“. Tačiau šie abu iškilūs prancūzų kultūros atstovai susitiko kūrybinės plotmės pasaulyje bei paneigė laiko ir baigtinumo ribas, esmingai ir produktyviai sukeldami kelias kultūrines bangas.

Kantas: trys receptai

pagal | 2019 08 11
Komentarų: 0

Pirmąjį Dalybų epizodą nutarėme pradėti viešindami Immanuelio Kanto kūrybą. Praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams nuo iškiliausio Karaliaučiaus gyventojo mirties ir artėjant trečio šimtmečio pabaigai nuo jo gimimo datos, atrodo, kad Kanto filosofijos byla yra išspręsta ir padėta į archyvą. Jau ne kartą girdėjome, kaip ateinantys amžiai buvo skelbiami tam tikrų mąstytojų amžiais. Turint omenyje visas aplinkybes, kalbėti apie Kantą, kaip ypatingos svarbos filosofą šiandien, reiškia rizikuoti būti apšauktam pasidavus mados tendencijai.

Bandančiojo mąstyti tezės apie politiką

pagal | 2015 12 26
Komentarų: 0

Ar postmoderni politinės filosofijos mintis pasiūlo savitą sprendimą? – Galbūt. Tai galėtų būti dvipolinės skirties teorija/praktika niveliacija estetizacijos proceso dėka. Galimi turininiai kitoniškumo „atributai“: 1. Postmoderni politinė mintis – tai kokybiškai kitoniška situacija: įsivyrauja visuotinos estetizacijos situacija bei kūrybiškumo kriterijus. 2. Estetikos vieta visiškai kita, nei iki tol vyravusios politinės minties atveju: politinė/socialinė terpė pradedama… Skaityti toliau »

Juodraštinės pastabos apie galimą „greičio sistemos“ esatį ir atsiradimą

pagal | 2015 11 28
Komentarų: 0

Kad pradėtum kalbėti apie greitį, būtina minėti laiką ir erdvę, o tuomet nejučiomis prisimeni Immanuelį Kantą ir jo transcendentalinę filosofiją. Kantas teigė, jog erdvė ir laikas yra juslinio patyrimo sąlygos, taigi apriorinės sąlygos bet kokiam reiškinių pasirodymui ir jų suvokimui. Diskutuojant apie galimą „greičio sistemą“ ir jos turinį, Kanto nubrėžta filosofinė problemos svarstymo perspektyva išlieka,… Skaityti toliau »

Martino Heideggerio pasaulio samprata

pagal | 2015 04 30
Komentarų: 0

René Descartes’o vardas visuotinai siejamas su Martino Heideggerio apmąstymams svarbaus filosofijos istorijos laikotarpio – Naujųjų laikų – atsiradimu. Ši sąsaja ypatingai paranki, norint suprasti vadinamojo „ankstyvojo Heideggerio“ filosofinį projektą, kuris net kai kurių teoretikų (Caputo, Vattimo) yra įvardijamas kaip esminga diskusija su Descartes’u. Kaip žinoma, Heideggeriui metafizikos vyksmas yra nepertraukiama mąstymo krypties, sutelkiančios savyje esinio… Skaityti toliau »