„Demokratija turėtų būti toks miesto organizavimo ir valdymo būdas, kuris leistų piliečiams sugyventi taikiai ir būti laimingiems, jiems patiems už tai kiek įmanoma būnant atsakingiems. Pagarba ir rūpinimasis Žeme bei oru turi būti demokratijos dalis, nes abu šie dalykai yra būtini kiekvieno piliečio gyvenimui ir gerovei.“
(Luce Irigaray)
2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytos masinės žudynės buvo jos pagrindinės ideologijos, aiškiai išreikštos 1988-ųjų hamasininkų steigiančiojoje chartijoje, padarinys. Šios „masinių žudynių ideologijos“ ištakos yra nacizmo ir islamizmo sampyna, pirmiausia atsiradusi XX a. 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose. „Hamas“ gebėjimas burti šalininkus, iš pradžių universitetuose, o dabar ir gatvėse, priklauso ir nuo 2017 m. peržiūrėtos chartijos, kuri remiasi sekuliarių kairiųjų antisionizmu. Todėl reikėtų atidžiai perskaityti peržiūrėtą chartiją, kurios kalba ir argumentai šiandien skamba universitetiniuose miesteliuose ir gatvėse.
Apie Rusijos agresiją Ukrainoje ir jos reikšmę Europos ateičiai nuolat diskutuoja politologai, saugumo ir karo ekspertai bei ekonomistai. Nors filosofų nuomonės dažniausiai neatitinka ekspertų nuomonės, jų balsas yra ne mažiau aktualus. Taigi pristatome pokalbį su prancūzų filosofu Alainu Finkielkrautu, kurio pažiūroms dažnai būdinga kritiška laikysena modernumo atžvilgiu ir kultūrinio tapatumo, daugiakultūriškumo ir nacionalizmo krizės akcentavimas.
Ukraina žino, kas jai yra pergalė: iki 2014-ųjų buvusios sienos; šalis išvalyta nuo okupantų; tremtiniai ir pabėgėliai sugrąžinti; atkurta visuomenė ir ekonomika; pasiekta narystė Europos Sąjungoje ir NATO; nuteisti Rusijos prievartautojai, kankintojai ir žudikai… Turėtume norėti pergalės, kaip ją apibrėžia Ukraina. Bet norėdami ją pasiekti, Vakarai turi ne tik padėti nugalėti Rusiją – jie turi įtikinti pačią Rusiją, kad ji yra nugalėta.
Dirbtinio intelekto grėsmės šešėlis persekioja žmoniją nuo pačios kompiuterių amžiaus pradžios. Iki šiol šios baimės buvo susijusios su mašinomis, naudojančiomis fizines priemones, skirtomis žudyti, pavergti ar pakeisti žmones. Tačiau per pastaruosius porą metų atsirado netikėtų naujų dirbtinio intelekto priemonių, kurios kelia pavojų žmonių civilizacijos išlikimui. Dirbtinis intelektas įgijo puikių gebėjimų manipuliuoti ir kurti – žodžiais, garsais ar vaizdais – kalbą. Šitaip dirbtinis intelektas įsilaužė į mūsų civilizacijos operacinę sistemą.
Rusijos ateitį lems ne mistiniai istorijos dėsniai, o tai, kaip jos lyderiai ir piliečiai suvoks bei interpretuos žiauraus ir nereikalingo karo prieš Ukrainą tragediją. Galime padėti Rusijai pasikeisti garantuodami, kad Ukraina atsiims savo žemes ir nugalės imperiją. Taipogi galime remti tuos rusus, kurie supranta, kodėl pralaimėjimas yra vienintelis kelias į modernybę; kodėl karinė nesėkmė būtina siekiant sukurti klestinčią, atviresnę visuomenę; ir kodėl imperija turi mirti.
• Barbara Schellhammer: „Filosofuoti karo akivaizdoje reiškia, pasitelkiant gerai žinomą Hanso Blumenbergo metaforą, pačiam patirti laivo sudužimą, o ne paprasčiausiai viską stebėti iš šono.“
• Holly Moore: „Siekti savo laisvės reiškia siekti kitų žmonių, su kuriais dalinuosi pasauliu, laisvės. Taigi ginti ukrainiečių laisvę yra ne tiek pasirinkimas, kiek būtinybė.“
• Jevhen Muliarčiuk: „Šiomis baisiomis ir kartu šlovingomis dienomis Ukrainoje mąstome apie būsimą taiką po karo. Kokiu pagrindu ji bus sukurta? Ar esama galimybės atsirasti amžinajai taikai?“
• Luka Kučuchidzė: „Ukraina šiandien yra vienintelė tikra vilties sala žmonijai neaiškių vertybių pasaulyje.“