Pristatome pokalbį su Bruno Latouru, pernai mirusiu prancūzų filosofu, sociologu ir antropologu. Dėl savo veiklos, nukreiptos į klimato krizę, jis tapo pasauline figūra ekologijos srityje. Šiame pokalbyje į klausimus jis atsakė viltingai, remdamasis savo ilgamečiu moksliniu tyrinėjimu, mokymu, rašymu bei įsipareigojimu. Tai buvo pasidalinimas mintimis gyvenimo saulėlydyje.
Apie Rusijos agresiją Ukrainoje ir jos reikšmę Europos ateičiai nuolat diskutuoja politologai, saugumo ir karo ekspertai bei ekonomistai. Nors filosofų nuomonės dažniausiai neatitinka ekspertų nuomonės, jų balsas yra ne mažiau aktualus. Taigi pristatome pokalbį su prancūzų filosofu Alainu Finkielkrautu, kurio pažiūroms dažnai būdinga kritiška laikysena modernumo atžvilgiu ir kultūrinio tapatumo, daugiakultūriškumo ir nacionalizmo krizės akcentavimas.
Prancūzų filosofo ir rašytojo Bernard’o-Henri Lévy filmas „Slava Ukraini“, supažindinantis žiūrovus su Rusijos karo prieš Ukrainą realybe, siunčia žinutę iš Ukrainos apkasų: šis karas liečia Europos saugumą ir taiką pasaulyje.
„Šis karas mane pakeitė. Nebesu toks pats dėl vienos paprastos priežasties: kai kurios vertybės – drąsa, piliečių narsa, net Europos vertybės – mano gimtojoje šalyje pamažu gęsta. Ir staiga, Ukrainos dėka, atrodo, kad jos atgimsta. Tai mane pakeitė, kadangi įžiebė naują viltį.“
„Pagrindinis filosofijos tikslas, prieš bandant suprasti gyvenimo prasmę, iš tikrųjų yra suprasti pasaulį, kuriame gyvename. Vyksta du dalykai: pirmasis yra globalizacija ir naujos technologijos, o antrasis – revoliucija; meilės ir transhumanizmo revoliucija, kuri keičia mūsų pasaulį.“ (Luc Ferry)
Šiame pokalbyje Honkongo filosofas Yuk Hui, knygų „Apie skaitmeninių objektų egzistenciją“, „Technikos klausimas Kinijoje“, „Rekursyvumas ir kontingencija“, „Menas ir kosmotechnika“ autorius, svarstydamas apie technoįvairovę, atskleidė platų savo interesų spektrą ir ypatingą gebėjimą sutelkti dėmesį į filosofines problemas, siekiant jas išspręsti arba peržengti jų ribas.
Daugybę metų rašytojas Salmanas Rushdie’is gyveno slegiamas fatvos, raginančios jį nužudyti, kurią Irano vadovas ajatola Khomeini paskelbė 1988 m. išleidus romaną „Šėtoniškos eilės“, islamo fundamentalizmo satyrą. Visgi fatva jį užklupo. 2022 m. rugpjūčio 12 d. sutrikęs amerikietis musulmonas Hadi Mataras beveik tuziną kartų peiliu dūrė rašytojui, šiam viešai kalbant vienoje įstaigoje Niujorko valstijoje. Jis neteks akies, tačiau tikimasi, kad išgyvens.
„Kai tik paskelbiama, kad tam tikros idėjos yra apsaugotos nuo kritikos, satyros, pašaipos ar pasmerkimo, minties laisvė tampa neįmanoma.“ (Salman Rushdie)
Pokalbis su amerikiečių filosofijos profesoriumi Richardu Capobianco, vienu pagrindinių XX a. vokiečių filosofo Martino Heideggerio minties komentatorių. Jo knygos „Engaging Heidegger” (2010) ir „Heidegger’s Way of Being” (2014) padėjo iš naujo suvokti Heideggerio apmąstymus apie būtį.
Antroji pokalbio dalis.