Ukrainiečių rašytojos, eseistės, karo nusikaltimų tyrėjos Viktorijos Amelinos esė, kurioje ji apmąsto savo ankstyvąjį gyvenimą Lvive ir savos ukrainietiškosios tapatybės raidą.
Tegul jos mintys įkvepia ukrainiečius ir visus tuos, kurie pritaria jos idealams.
Šiame pokalbyje Honkongo filosofas Yuk Hui, knygų „Apie skaitmeninių objektų egzistenciją“, „Technikos klausimas Kinijoje“, „Rekursyvumas ir kontingencija“, „Menas ir kosmotechnika“ autorius, svarstydamas apie technoįvairovę, atskleidė platų savo interesų spektrą ir ypatingą gebėjimą sutelkti dėmesį į filosofines problemas, siekiant jas išspręsti arba peržengti jų ribas.
Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje svarstoma apie vietos fenomeną.
„Aš, kaip kalbanti būtybė ir kartu gyvūnas, gyvenu iš karto dviejuose pasauliuose. Vienas lygmuo yra tai, ką vadinu vietove-šiapus-juslinio-horizonto, o kitas lygmuo, deja, dažnai neturintis bendro mato su pirmuoju, yra ta pseudovieta, kurią per įvairiausius kanalus įmeluoja kalba.“ (Arvydas Šliogeris)
Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.
Antroje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama erdvės problematika.
Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.
Pirmoje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama laiko problematika.
Chaoso Buveinė – privatus šiuolaikinio meno muziejus Prancūzijoje. Ši erdvė kviečia apsilankyti paslaptingose parodų salėse ir suteikia galimybę pažvelgti į meną kaip į tai, kas gyva, priimti jį kaip mūsų kasdienybės dalį. Tai muziejus po atviru dangumi, kuriame gyvuoja daugiau nei keli tūkstančiai meno kūrinių, atspindinčių tai, ką muziejaus įkūrėjas Thierry Ehrmannas mėgsta vadinti mūsų „tragišku ir ištaigiu šimtmečiu“.
Mano miestas, mano pasakojimų knyga, aš pats – kaip ilgai mes laikėmės! Tačiau atrodo, kad turėsime atsigriebti už šią ištvermę ir kiekvienas savo ruožtu privalės išnykti. Kiekviena tavo plyta, kiekvienas mano kaulas, kiekvienas žodis mūsų knygoje … viskas į amžiną pradingtį. Viskas, išskyrus, ko gero, tą varpų skambesį, amžinoje prieblandoje persekiojantį tuščią miglą.