Žymų Archyvai: erdvė

Dvi valandos dviejose Vilniaus vietose: Viršuliškių „parko“ istorinės atminties kūrimasis ir Lazdynų pasakų parko istorinės atminties saugojimas

pagal | 2019 09 29

Du parkai, du žmogiškos gyvensenos išraiškos sluoksniai – kūrybinis ir pragmatinis: Viršuliškių parko laukia ilgas kelias, bet kol kas jis turi vieną absoliutų pranašumą: tai tikro meno vyksmas; menas turi provokuoti, „išstatyti save“ taip, kad būtų absoliučiai „plikas“ ir kritiškam, ir įteisinančiam žvilgsniui. Lazdynų parkas, atsiradęs kaip liaudies padavimų medinis eksponavimas miesto miškelyje, nuo pat savo atsiradimo pasmerktas tapti viešąja kontroliuojama erdve.

Manet tapyba pagal Michelį Foucault, I

pagal | 2019 09 16

Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius. Įvadas.

„Aš nekalbėsiu apie Manet bendrai, nekalbėsiu ir apie pačius svarbiausius bei žinomiausius jo tapybos aspektus. Pristatysiu jums dešimtį ar tuziną šio tapytojo paveikslų ir pabandysiu jei ne panagrinėti, tai bent jau paaiškinti jų kreipiančiąsias linijas.“ (M. Foucault)

Mėginimas suprasti save Oriento šviesoje skaitant A. Andrijausko monografiją

pagal | 2018 11 17

Profesoriaus Antano Andrijausko monografija „Vaizduotės erdvės: tradicinė kinų estetika ir menas“ provokuoja skaitytoją poleminiams apmąstymams apie Rytų ir Vakarų kultūrų, estetinės minties ir meno tradicijų santykius. Iš tikrųjų gilinantis į kritines žymiausių mūsų dienų sinologų ir komparatyvistų – François Jullieno, Vladimiro Maliavino ar Rudolfo G. Wagnerio – Rytų ir Vakarų civilizacinių pasaulių skirtumų refleksijas, iškart… Skaityti toliau »

Du erdvės pajautos takai: fiziko ir „lyriko“

pagal | 2018 01 31

Pasaulio pažinimas, užfiksuotas žinių sankaupose ir tapęs tuo, ką mes įpratę vadinti mokslu, lemia kultūros bei civilizacijos raidos pobūdį. Čia išryškėja laiko dimensijos reikšmė, paliudijanti tai, kad istoriškumas – esminis pažinimo bruožas, sujungiantis Praeitį per Dabarties tiesiamus tiltus su Ateitimi. Mąstant toliau aiškėja: be istorinės savimonės neįmanoma korektiškai kelti prasmingų klausimų, nes Laiko ir Erdvės… Skaityti toliau »

Delokalizacija – būtinoji politinio žinojimo prielaida? H. Arendt politinės minties evoliucija

pagal | 2017 01 31

Ankstyvajame savo karjeros periode Hannah Arendt aiškiai oponavo platoniškajai politinio mąstymo paradigmai, kurią ji buvo linkusi vadinti antipolitine ar bent jau nepolitine. Nuostata, kad politiniam žinojimui būtina metafizinė esmėžiūra, anot Arendt, yra depolitizuojanti, skatinanti atsitraukti nuo polio reikalų, kasdienių nuomonių ir intersubjektyvių ryšių, besiformuojančių čiadabartiškumo, o ne amžinybės horizonte. Siekis palikti olą, šešėlių kalėjimą ir… Skaityti toliau »

Mokslas ir totalitarizmas

pagal | 2016 08 26

Viena įtakingiausių XX a. politikos filosofių Hannah Arendt 1963-iaisiais parašė esė „Erdvės užkariavimas ir žmogaus rangas“ (The Conquest of Space and the Stature of Man), kurioje kalbama apie šiuolaikinį mokslą ir žmonijos kosminių siekių prasmę. Pateikiame amerikiečių rašytojos Ritos Koganzon pasvarstymus apie H. Arendt esė nagrinėjamas temas. – –     „Mokslas ir totalitarizmas“ Pagrindine… Skaityti toliau »

Oskaras Milašius: klampus kelias į vienintelę nuskirtą vietą

pagal | 2016 05 28

„Visa, kas tikra, gimdo entuziazmą. Aš, kaip uolus katalikas, garbinu Bibliją, tačiau tai man netrukdo mylėti Platoną, Nietzschę, pagonis, protestantus, ateistus. Galėjau leistis būti karūnuojamas rožėmis Varšuvoje, kaip tai padarė dalis mano pasaulio lietuvių, tačiau nusprendžiau, kad galiu padaryti naudingesnį darbą, likdamas po kukliu lietuvišku kryžiumi.“ (Oskaras Milašius) Minėdami 139-ąjį Oskaro Milašiaus gimtadienį, pateikiame Andriaus… Skaityti toliau »