Temos Archyvai: Prieangis

Kantas ir Deleuze’as: transcendentalinės koordinatės

pagal | 2013 07 02

Vienas Immanuelio Kanto ontologinių orientyrų gali būti nusakomas subjektiškumu. Sekant Ludwigo Wittgensteino akies ir vizualinio lauko metafora, objektą ir visa reginčiąją akį skiria tai, kas neleidžia jiems sutapti, t. y. tam tikras transcendentalinis atstumas. Svarbu pastebėti, kad pati akis negali pakliūti į savo regėjimo lauką ir tapti sau pažini; todėl išvada: transcendentalinis atstumas implikuoja ne… Skaityti toliau »

Borgeso idėjų pėdsakai fantastinėje literatūroje bei kine

pagal | 2012 02 26

Kai kam gali kilti klausimas, ką bendro turi vienas intelektualiausių XX a. rašytojų Jorge Luisas Borgesas (1899–1986) su dažniausiai antrarūšiu tiek literatūroje, tiek kine laikomu mokslinės fantastikos žanru? Viename interviu į klausimą, koks esminis skirtumas tarp realistinės ir fantastinės literatūros, rašytojas atsako: „Kadangi mes nežinome, kokiam žanrui – realistiniam ar fantastiniam – priskirti pačią visatą,… Skaityti toliau »

Kodėl Deleuze’as žavėjosi Godardo filmais?

pagal | 2011 07 05

Kinas – vienas jauniausių menų, kuriuo domėjosi prancūzų filosofas Gilles’is Deleuze’as. Kaip pažymi Nerijus Milerius savo interviu, yra svarbu, kaip analizuojamas kinas. Negalima taikyti kinui jau esamų teorijų, kurios visiškai neatskleistų ar užgožtų kino specifiką. Labai dažnai pasitaiko, kad filosofai savo teorijas taiko visur, tarsi jos būtų universalios, tinkančios kiekvienam kūriniui. Todėl ir kino filosofija… Skaityti toliau »

Apie meluojantį žmogiškumą ir destruktyvų subjektyvumą

pagal | 2011 02 12

Melas pagal pačią savo sampratą siejasi su kažkuo paslėptu, vis dar nežinomu. Melas visuomet yra paslėptas melas. Jei kalbama apie viešą, „akivaizdų“ melą, tuomet reikalą turime su ideologinio pobūdžio iškraipymu, kuris jau liečia pačią mūsų žiūros konfigūraciją ir pastarosios ypatybes. Apie tikrąjį melą, kuris visuomet pasprunka nuo bet kokio tematizavimo ir konteksto, mažai ką tegalime… Skaityti toliau »