Kantas ir Deleuze’as: transcendentalinės koordinatės
Vienas Immanuelio Kanto ontologinių orientyrų gali būti nusakomas subjektiškumu. Sekant Ludwigo Wittgensteino akies ir vizualinio lauko metafora, objektą ir visa reginčiąją akį skiria tai, kas neleidžia jiems sutapti, t. y. tam tikras transcendentalinis atstumas. Svarbu pastebėti, kad pati akis negali pakliūti į savo regėjimo lauką ir tapti sau pažini; todėl išvada: transcendentalinis atstumas implikuoja ne… Skaityti toliau »