Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas.
Šiame pokalbyje kalbama apie Niekio sampratą A. Šliogerio filosofijoje ir bendrai svarstoma apie Niekio problematiką.
Savo monografijoje Organai be kūnų (Organs without Bodies, 2003) Slavojus Žižekas pabrėžia: „Deleuze’as prieš bet kokį universalaus Buvimo būdą nori tvirtinti genetinio diferenciacijos proceso pirmumą, kai tuo tarpu Hegelis siekia į pačią konceptualinės universalijos šerdį įdiegti jos savijudą.“ Parodysime, kad iš esmės tai yra vienas ir tas pats dalykas. Taigi mes matome pozityvų skirtumo eskalavimą… Skaityti toliau »
– Paskaita apie dialektinį materializmą – Reikia mažiau klausyti, ką kalba senieji marksizmo-leninizmo adeptai. Reikia klausti iš naujo: kas yra dialektinis materializmas? Marksizmo filosofija. Neįmanoma filosofija. Pačia plačiausia prasme tai yra visos ikimarksistinės ir pomarksistinės filosofijos traukuliai, kuriuos sukėlė susidūrimas su Marxu. Reikia gerai įsidėmėti, kad aukštos įtampos laidus į filosofijos vandenis įmetė ne „koks… Skaityti toliau »
Šiuolaikinės lyčių lygybės idėjos sulaukia daug ir įvairių komentarų. Visgi dažniausiai išsiskiria konservatyvias bei liberalias pažiūras priėmusiųjų stovyklos. Konservatyvi pozicija yra paprastesnė už liberaliąją. Bet tuo nenorima pasakyti, kad ji yra prastesnė. Norima pasakyti, kad jos abi gana prastos. Tarkime, liberalùs, išsikalbėti, išjausti, išsiverkti nevengiantis vyras, atmetantis tam tikrų socialinių kategorijų masyvą, priešinamas įvairias tvirtybės… Skaityti toliau »
Prieš 242 metus, 1770 m. rugpjūčio 27 d. Vokietijos pietvakariuose esančiame Štutgarto mieste gimė žmogus, įaudęs ryškią giją į pasaulinės filosofijos audeklą. Tai – Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis. Ta proga pateikiame pokalbį su Robertu Pippinu apie Hegelio mąstymo reikšmę šiandieninei visuomenei, politikai, kultūrai ir menui. Pippinas yra Čikagos universiteto filosofijos profesorius. Jo interesų sritys – Kantas, Hegelis,… Skaityti toliau »
Ką veikti filosofijos dirvonuose, jei prieš gerą šimtmetį su kaupu gyvenęs filosofas Friedrichas Nietzsche sakė, kad geriausiu atveju jį supras po poros šimtmečių? Jei jis buvo teisus, o jo įžvalgos būta gana aštrios ir taiklios, gyvename šio filosofo idėjų supratimo ir išpildymo bei apmąstymo priešaušryje. Taigi kas baigiasi? Kokios mintys praranda savo gyvybines jėgas ir… Skaityti toliau »
Ištrauka iš Georges’o Bataille knygos „Vidinė patirtis“ (L’expérience intérieure, 1943). Ketvirta dalis: Post Scriptum kančiai (arba nauja teologinė mistika) III. Hegelis Žinoti reiškia: darant žinomu, sugriebiama tai, kas nežinoma ir sutapatinama su tuo, kas žinoma. Tai suponuoja arba tvirtą pagrindą, ant kurio visa yra (Descartes), arba žinojimo cirkuliaciją (Hegel). Pirmu atveju, jei pagrindas išslystų…;… Skaityti toliau »