Žymų Archyvai: kultūra

Rusijos kultūrinis antpuolis Vakaruose

pagal | 2023 02 19

Rusijos genocidinio karo prieš Ukrainą akivaizdoje pasaulis tik dabar pradėjo kreipti dėmesį į su agresoriumi susijusius dalykus, kurie dešimtmečius buvo pražiūrėti. Vis dėlto Rusijos karinis arsenalas jau nebėra sudarytas vien iš konvencinių ginklų. Vienas paveikiausių rusų ginklų yra kultūra.

Daug žmonių Vakaruose vis dar mano, kad rusiška kultūra neturi nieko bendra su Rusijos geopolitinėmis ambicijomis. Toks požiūris išlieka, nepaisant akivaizdaus Rusijos neoimperinės agresijos, vykdomos pastaruosius tris dešimtmečius, pobūdžio. Siekdama savo imperinių geopolitinių tikslų, Rusija nuolat naudojosi tokiu požiūriu ir įginklino šią tariamai neutralią sritį.

Pokalbiai apie esmes. Apie religiją ir mokslą

pagal | 2023 01 23

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje svarstoma apie religiją ir mokslą.

„Ir religijos, ir menai, ir technologijos veikia mašinos principu. Beprasmiai žodžiai (‘dievas’, ‘materija’, ‘grožis savaime’) duoda impulsą naikinti gyvybę ir gaminti dirbtinius daiktus. Menas yra būdas tuos beprasmius žodžius įjuslinti, priversti juos apsireikšti; technomokslas irgi yra tas pat… Apie religijos esmę galiu pasakyti, kad ji atsiranda iš tų baisių žodžių, kurie gąsdina žmogų, juos reikia prisijaukinti, o menas ir technologija irgi atsiranda iš baimės – nežmogiškumą inkarnuojančių bekalbių daiktų baimės.“ (Arvydas Šliogeris)

Dalybos #11: Donskis

pagal | 2022 05 08

Ištrauka iš filosofo, idėjų istoriko Leonido Donskio knygos „Neapykantos formos: įaudrinta vaizduotė moderniojoje filosofijoje ir literatūroje“.
„Neapykantos kultūroje neslypi jokia regima empirinė motyvacija, išskyrus mūsų siekį mechaniškai stabilizuoti kintančią ir neatpažįstamą tikrovę arba radikalizuoti savo laikyseną, čia matant vienintelį kelią iš netikrumo ir dvilypumo.“ (L. Donskis)

Dalybos #8: Heidegger

pagal | 2021 01 03

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio tekstas „Iš japono ir klausinėjančiojo pašnekesio apie kalbą“ tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas: pokalbyje dalyvauja du veikėjai – klausinėtojas, kuris neabejotinai yra pats Heideggeris, ir neįvardintas japonas mokslininkas, atvykęs aplankyti žymiojo filosofo. Abu veikėjai dialogą pradeda prisimindami savo bendrą pažįstamą velionį grafą Siudzo Kukį ir jo domėjimąsi estetika. Visa tai veda link tolesnio pašnekesio apie kalbą, hermeneutiką, metafiziką bei dialogo galimybę tarp skirtingų kultūrų ir kalbų žmonių.

Malraux batai

pagal | 2020 11 29

Pokalbis apie menininko Dennio Adamso kūrinį „Malraux batai“, kurio veiksmas plėtojasi ant kietmedžio grindų, padengtų prancūzų meno filosofo André Malraux knygos „Įsivaizduojamasis muziejus“ puslapiais; Adamsas ugningai išreiškia teisėtą Malraux įniršį dėl išskirtinio Vakarų kultūros paradokso, pakaitomis berdamas tai maniakišką, tai kontempliatyvų monologą, banguojantį poetiškumo nuotrupomis ir sąmoningais anachronizmais.

Giedrius Kuprevičius: „Aš esu fonozauras“

pagal | 2020 04 14

„Kaip atskirti, kur pasaulis, o kur – tik ‘plokščiasis pasaulis’? Kas žmonėms paaiškins, kad jų įsitikinimas plokščiojo pasaulio malonumais tėra iliuzija ir jiems gresia pavojus iškristi iš jo priėjus briauną? Gal tai ir yra menininko pašaukimas?“ (G.K.)

Apie kompozitoriaus kelią, kūrybinį procesą, kultūros padėtį ir pedagogiką pasakoja kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius.

Iš lietuviško orientalizmo istorijos: sunkiausių išbandymų metas

pagal | 2020 01 12

Šiame pokalbyje orientalistas ir kultūrologas prof. Antanas Andrijauskas kalba apie susidomėjimą Rytų mąstymo, tikėjimo, kultūros ir meno tradicijomis, mini mokytojus bei pažintis su bendrų interesų turėjusiais Lietuvos ir užsienio mokslininkais, menininkais, kultūrininkais; plačiai apžvelgia sudėtingą orientalistinio sąjūdžio Lietuvoje istoriją sovietmečiu, pristato orientalizmu besidomėjusių kūrėjų likimus, tuo pačiu prisimindamas ir savo gyvenimo kelią.