Mus vis labiau kankina tylos ilgesys. Retkarčiais vis dar bėgame į nykstančias tylos salas kaip į prarastąjį rojų, kur mus pasitinka miško ošimas, šaižus pasaulio klyksmas, upokšnio čiurlenimas, varlių kurkimas, kur nėra riaumojančių mašinų, laikraščių, knygų, televizoriaus ir radijo tauškalų. Rojus – tai tyla; Adomas ir Ieva nemokėjo kalbėti, suprato vienas kitą be žodžių. Mūsų rojaus akimirkos – trumpos ir efemeriškos.
Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį.
„Patirties negali patirti. Patirtis ateina vėliausiai: nuo patirties pavienis žmogus pradeda ir ja baigia, o viduryje driekiasi užmirštos patirties žemė. Tam tikra prasme jis pradeda nuo patirties kūdikystėje ar vaikystėje ir baigia vėl patirtimi, jau būdamas senis. Kodėl? Todėl, kad ant kūdikio ar vaiko sielos dar nėra užmaukšlintas anoniminės kalbos šalmas arba ant jo akių dar neuždėti kalbos akiniai.“ (A. Šliogeris)
Pristatome knygą „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pateikiame pirmąjį pokalbį apie filosofo ir jo filosofavimo pradžią.
„Nuo pat vaikystės aš buvau skaitytojas maniakas, toks skaitytojas, kad mama išsigandusi keletą kartų sudegino mano skaitomas knygas, – skaitydavau užsidegęs žvakę po antklode ir panašiai. Tad natūralu, aš irgi keliavau į tas angelų ir dievų erdves ir visiškai atitrūkau nuo tos vietos, kurioje buvau įsišaknijęs vaikystėje, panašiai kaip tas Čiurlionio žaltys pirmame ‘Sonatos’ paveiksle. Matyt, natūralu, kad labai intensyvaus skaitymo metas tęsėsi ir vėliau, o galiausiai baigėsi tuo, kad susidomėjau filosofija.“ (Arvydas Šliogeris)
Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje svarstoma apie religiją ir mokslą.
„Ir religijos, ir menai, ir technologijos veikia mašinos principu. Beprasmiai žodžiai (‘dievas’, ‘materija’, ‘grožis savaime’) duoda impulsą naikinti gyvybę ir gaminti dirbtinius daiktus. Menas yra būdas tuos beprasmius žodžius įjuslinti, priversti juos apsireikšti; technomokslas irgi yra tas pat… Apie religijos esmę galiu pasakyti, kad ji atsiranda iš tų baisių žodžių, kurie gąsdina žmogų, juos reikia prisijaukinti, o menas ir technologija irgi atsiranda iš baimės – nežmogiškumą inkarnuojančių bekalbių daiktų baimės.“ (Arvydas Šliogeris)
Toliau dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje diskutuojama apie meną.
„Meno kūrinyje man svarbu tik tai, kas apskritai nesunaikinama, ko žmogus negali sunaikinti, o vieno dalyko jis negali sunaikinti – juslumo. Negali sunaikinti spalvos, jeigu jis tapytojas; negali sunaikinti garso, kuris išplėštas iš pasaulio, jeigu jis muzikantas. Menas pateisinamas tik tiek, kiek jis lieka ištikimas juslumui, kiek išskiria ir parodo juslinio daikto intensyvumą… Kas dar nesunaikinama aukštojo meno kūrinyje? Individualumas. Gyvybė išlieka tiek, kiek lieka individualios formos. Tas individualizacijos judesys labai svarbus ir lemtingas.“ (Arvydas Šliogeris)
Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje svarstoma apie vietos fenomeną.
„Aš, kaip kalbanti būtybė ir kartu gyvūnas, gyvenu iš karto dviejuose pasauliuose. Vienas lygmuo yra tai, ką vadinu vietove-šiapus-juslinio-horizonto, o kitas lygmuo, deja, dažnai neturintis bendro mato su pirmuoju, yra ta pseudovieta, kurią per įvairiausius kanalus įmeluoja kalba.“ (Arvydas Šliogeris)
Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas.
Šiame pokalbyje kalbama apie Niekio sampratą A. Šliogerio filosofijoje ir bendrai svarstoma apie Niekio problematiką.