Dalinamės vieninteliais dviem į lietuvių kalbą išverstais amerikiečių rašytojo Thomo Ligotti kūriniais – „Chemikas“ ir „Išgerk už mane vien tik labirintinėm akim“, – iš apsakymų ciklo „Niktalopų trilogija“.
Bauginančiai žavinčioje trilogijoje vaizduojami asmenys, gebantys valdyti kitų žmonių kūnus ir protus.
Mokslinės fantastikos kūrinys yra šis tas daugiau nei jame sudėtos mokslinės žinios. Jis taipogi yra grožinės literatūros kūrinys, ir net jeigu jame pateiktus mokslinius duomenis paneigia vėlesni atradimai, arba jeigu siužeto vardan kas nors pagražinama, mes į tai linkę žiūrėti pro pirštus. Pavyzdžiui, mano apsakyme „Biliardo rutulys“ pats paprasčiausias biliardo rutulys patenka į tam… Skaityti toliau »
Ištrauka iš prancūzų filosofo Quentino Meillassoux esė „Metafizika ir fikciniai pasauliai anapus-mokslo“ (Métaphysique et fiction des mondes hors-science, 2013): Šioje paskaitoje noriu papasakoti apie skirtį tarp dviejų fikcijos santvarkų, nes ji man atrodo svarbi ir yra aiškiai metafizinė. Šios dvi santvarkos siejasi su tiksliaisiais mokslais, todėl tas santvarkas vadinsiu dviem terminais, kurių vienas gerai… Skaityti toliau »
Mokslinė fantastika mums dažniausiai rodo pasaulį, kuriame fizika (teorinė, gamtinė) skiriasi nuo mūsiškės, tačiau nėra taip, kad gamtos dėsniai jame paprasčiausiai išnyksta, t. y. tokiame pasaulyje visa kas negali vykti savavališkai ar kada panorėjus. Istoriją galima papasakoti, kadangi turime reikalą su pasauliais, su dėsningais totalumais, nors ir valdomais kitos tvarkos. […] Kita vertus, regis, kad… Skaityti toliau »