Žymų Archyvai: kūnas

Dalybos #10: Ligotti

pagal | 2022 01 14

Dalinamės vieninteliais dviem į lietuvių kalbą išverstais amerikiečių rašytojo Thomo Ligotti kūriniais – „Chemikas“ ir „Išgerk už mane vien tik labirintinėm akim“, – iš apsakymų ciklo „Niktalopų trilogija“.

Bauginančiai žavinčioje trilogijoje vaizduojami asmenys, gebantys valdyti kitų žmonių kūnus ir protus.

Materialinių poreikių imperatyvumas: E. Levinas

pagal | 2016 11 17

Jolantos Saldukaitytės pranešimo išeities taškas yra permąstyti prancūzų filosofo Emmanuelio Levino etinės metafizikos teiginį „Etika – tai pirmoji filosofija“ ir jo imperatyvą apie begalinę atsakomybę už kitą žmogų… Nepaisant filosofo teiginių apie nekūnišką veidą ir pan., kūniškumas Levino filosofijoje nėra pašalintas, veikiau priešingai, kūnas, kaip ir kūniškų materialinių poreikių patenkinimas, yra vienas esminių momentų jo… Skaityti toliau »

Kūno ir minties kinas: Gaspar Noé (II)

pagal | 2013 05 26

Pateikiame tęsinį teksto apie prancūzų kino režisierių Gasparą Noé, kurio filmas „Mėsa“ (Carne) 1991 m. pradėjo naują kino bangą, kritikų pavadintą „Naujuoju prancūzų ekstrymu“. Pasak teksto autorės Kristinos Karvelytės, šios bangos režisieriai „nekuria kino, jie eksperimentuoja su išgyvenamu kūnu, į kinematografinę formą įvilkdami kraštutines jo patirtis. Šios patirtys yra sąmoningai transgresyvios, taigi griauna populiariajame kine… Skaityti toliau »

Kūno ir minties kinas: Gaspar Noé (I)

pagal | 2013 03 17

Ar atvirai kūną eksploatuojančiame žanre neslypi didžiulis potencialas, leidžiantis apmąstyti kūniškumo fenomeną iš filosofinės perspektyvos, pamatyti jį ribinėje situacijoje? Pagalvoti, kodėl mus taip veikia celiulioidinėje juostoje įrašytų kūno vaizdinių eksponavimas, apmąstyti mūsų kūnų autentiškumo ir bendramatiškumo prielaidas? Juk siaubo filmai a priori numato atitikimą tarp virtualaus aktoriaus ir materialaus žiūrovo kūnų, o baimę/pasišlykštėjimą/nerimą ar bet… Skaityti toliau »

Dvigubo jutimo samprata: Husserlio ir Merleau-Ponty sampratų skirtumas

pagal | 2012 04 14

Žmogus pasaulyje gimsta apsuptas daiktų ir reiškinių, kuriuos pažinti gali tik savo jutimais. Rega, klausa, taktiliniai pojūčiai, uoslė ir t. t. yra vieninteliai pažinimo šaltiniai. Dauguma tradicinių filosofijų iki fenomenologijos rėmėsi pažiūra, jog kūniškosios juslės klaidina žmogų. Pasitikėjimas juslėmis buvo laikomas net pavojingu: anot kai kurių mąstytojų, pasikliaudamas juslėmis, žmogus supanašėja su nemąstančiais gyvūnais ir… Skaityti toliau »

Dualistinė žmogaus samprata: fizinio ir fenomenologinio kūno perskyra

pagal | 2012 03 25

Nuo pat žmogaus gimimo akimirkos iki mirties jo kūnas jam yra tai, kas arčiausia, atrodo taip įprasta, suprantama, kasdieniška. Daugumai žmonių net mintis nekyla, kad kūniškumas galėtų būti apmąstomas kaip problema, tiriamas kaip ir kiti pasaulio objektai. Kasdieniam protui gyvenant nesudrumstą kasdienį gyvenimą, bet koks išorinio pasaulio reiškinys yra nepalyginamai įdomesnis, paslaptingesnis, vertesnis dėmesio nei… Skaityti toliau »