Žymų Archyvai: egzistencija

Globalaus kapitalizmo erdvė ir jo įsivaizduojamas imperializmas: pokalbis su Peteriu Sloterdijku

pagal | 2026 06 14
Komentarų: 0

„Dirbdamas visada vadovaujuosi teze ‘esame pasaulyje, bet niekada nesame visame pasaulyje – būname vien tik sferose’. Ontologinį skirtumą laikau erdviniu skirtumu arba erdvės skirtumu ta prasme, kad nuolat interpretuoju skirtumą tarp gyvenimo ir egzistavimo. Kažką panašaus padarė ir vėlesnis Heideggeris, išskyręs visišką egzistencijos ekstazę ir santykinę gyvenimo ekstazę. Manau, kad šios skirties išryškinimą galima aptikti visoje mano kūryboje.“ – Peter Sloterdijk

Mirties neigimas. Žmogaus prigimtis ir herojiškumas

pagal | 2026 03 29
Komentarų: 0

„Dabartiniais laikais randasi didelis spaudimas pateikti sampratas, kurios padėtų žmonėms suvokti jų dilemą; randasi poreikis gyvybiškai svarbių idėjų, nereikalingo intelektualinio sudėtingumo supaprastinimo. Kartais tai tampa dideliais melais, kurie slopina įtampą ir palengvina veiksmų įgyvendinimą, pateikiant tik racionalius žmonėms reikalingus paaiškinimus. Bet šitai taip pat lemia lėtą tiesos, padedančios žmonėms suvokti, kas su jais darosi, ir parodančios, kur yra tikrosios problemos, atitolimą. Viena tokių svarbių tiesų, žinoma jau seniai, yra heroizmo idėja.“ – Ernest Becker

Mirties neigimas. Pratarmė

pagal | 2026 02 28
Komentarų: 1

„Šiuose puslapiuose bandau atskleisti, kad mirties baimė yra visuotinis reiškinys, kuris sujungia duomenis iš kelių žmonijos mokslų sričių ir puikiai paaiškina bei suprantamus padaro žmogaus veiksmus, kuriuos palaidojome po kalnais faktų ir užtemdėme begaliniais ginčais apie ‘tikruosius’ žmogaus motyvus. Mūsų laikų žinių žmogus yra prislėgtas naštos, kurios niekada nesitikėjo patirti, – tiesos perviršio, kurio neįmanoma suvartoti. Šimtmečius žmogus gyveno tikėdamas, jog tiesa yra neapibrėžta, ir kad ją atradus, žmonijos bėdos baigsis. Šiandien dūstame nuo tiesos. Buvo parašyta tiek daug puikių kūrinių, padaryta tiek daug genialių atradimų, bet protas tyli, o pasaulis sukasi savo senąja demoniška trajektorija.“ – Ernest Becker

Mūsų maininga užuojauta

pagal | 2025 06 28
Komentarų: 0

Kai kam, net savo priešams, linkime gyventi; kai kam, net savo draugams, linkime mirties. Įsivaizduojame, jog mirtis gali būti skausmo baigtis, tačiau mes taip pat galime norėti skausmo. Pagerbiame tuos, kurie miršta oriai, bet orumas nėra kažkas, ką priskiriame sau ar ką galime laikyti savo tikslu. Mes negalime suvokti, kodėl turime mirti: visos mintys sutelktos ir nukreiptos į ateitį. Mirtis – mūsų mirtis, mūsų draugų mirtis – yra stipriausių jausmų objektas. Kokie netvirti, kokie dviprasmiški yra šie jausmai!

Sąmokslas prieš žmonių rasę. Apie pesimizmą ir paradoksą

pagal | 2024 07 27
Komentarų: 0

„Žmogus yra savivokus Niekas“, – rašė vokiečių filosofas Juliusas Bahnsenas. Nesvarbu, ar šiuos žodžius laikysime jaunatviškais ar priešlaikiniais, jie priklauso senai mūsų rūšies ir jos siekių paniekinimo tradicijai. Vis dėlto vyraujančios nuomonės apie žmogiškąją veiklą įprastai esti arba kvalifikuotas pritarimas, arba tuščiagarsis gyrimas. Kaip taisyklė, kiekvienam garbėtroškai, ar tiesiog norinčiam rasti vietą visuomenėje, praverstų toks šūkis: „Jeigu negali pasakyti nieko teigiamo apie žmoniją, pasakyk ką nors dviprasmiško.“ (Thomas Ligotti)

Sąmokslas prieš žmonių rasę. Pratarmė

pagal | 2024 06 09
Komentarų: 1

„Norėdamas išvengti bet kokios nereikalingos painiavos, norėčiau iškart prisipažinti, kad esu antgamtinio siaubo kūrinių rašytojas. Griežtai kalbant, ‘Sąmokslas prieš žmonių rasę’ yra labai nedidelė minėtos veiklos išimtis. Vis dėlto kai kurie šios knygos skaitytojai gali pamanyti, kad ji iš esmės priklauso antgamtiškumo, keistumo, kraupumo ir pan. sričiai. Nors tai negrožinis kūrinys, jo paantraštė ‘Siaubo užmačia’, regis, skatina daryti tokią išvadą.

Bet žodžiai kartais turi kelias reikšmes ir rašytojai, suteikdami pavadinimą savo kūriniui, dažnai tuo naudojasi. Taigi tai, ar sąvoka ‘užmačia’ reiškia mano numatytą šios knygos apmatą ar nurodo tik jos temą – didžiulį sąmokslą, kurį bandau nušviesti, – vienaip ar kitaip tėra semantinė migla.“ (Thomas Ligotti)

Mes mirtingi

pagal | 2022 11 02
komentarai 2

Kartais besikartojančią dienų ir užduočių virtinę sutrikdo sunkus metas, kai jaučiame, kad formos, kurias suteikėme savo gyvenimui, yra bergždžios… Mus supanti aplinka praranda aiškumą; ji, niūri ir abejinga, skendi miglotuose horizontuose. Nutolsta pasaulėvaizdis ir jo praeitis, aptemsta ateitis, kurią aplinka numatė, pažymėdama kelius, kuriais turėtume eiti, ir paskirdama užduotis, kurias turėtume atlikti. Tarp mūsų ir aplinkos atsiveria tuštuma, jaučiamės pakibę šioje tuštymėje. Nerimas yra tuštumos, niekio pojūtis. Atsiverianti tuštuma, sukelianti nerimastingą drebulį, atskiria mane. Tas nerimas – tai mirimo nuojauta, kad mus supanti žaižaruojanti būtis užges ir mes būsime išsviesti į niekį.