Žymų Archyvai: estetika

Kaip Clementas Greenbergas suformavo modernistinį meną

pagal | 2026 04 29

Meno kritikas Clementas Greenbergas (1909–1994) buvo vienas įtakingiausių ir gerbiamiausių XX amžiaus meno balsų, palaikęs abstrakčiuosius ekspresionistus ir „spalvos lauko“ tapytojus. Greenbergas, drąsiai ir atvirai šlovinęs Amerikos abstraktųjį meną, pavertė menininkus, – tokius kaip Jacksonas Pollockas, Willemas de Kooningas ir Barnettas Newmanas, – žinomais vardais. Jo idėjos, kad menas turėtų būti suskaidytas į gryniausias, paprasčiausias ir poetiškiausias linijos, spalvos ir plokštumos savybes, paveikė ištisą kartą ir paskatino sukurti vienus ikoniškiausių visų laikų meno kūrinių. „Modernizmas, – rašė jis, – naudojosi menu, kad atkreiptų dėmesį į meną.“

Ar įmanoma suderinti fenomenologiją ir (spekuliatyvųjį) realizmą?

pagal | 2023 07 30

Šiame straipsnyje siekiama keleto tikslų. Pirmiausia – išskleisti Tomo Sparrow kritiką fenomenologinei tradicijai, t. y. teiginį, kad fenomenologija ir realizmas yra nesuderinami iš esmės. Tuomet – išanalizuoti, kaip Grahamas Harmanas mėgina spręsti šį fenomenologijos ir realizmo ginčą. Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje susitelkiama į Sparrow kritiką, antroji dalis skirta Harmanui.

Pokalbiai apie esmes. Apie meną

pagal | 2022 11 14

Toliau dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Šiame pokalbyje diskutuojama apie meną.

„Meno kūrinyje man svarbu tik tai, kas apskritai nesunaikinama, ko žmogus negali sunaikinti, o vieno dalyko jis negali sunaikinti – juslumo. Negali sunaikinti spalvos, jeigu jis tapytojas; negali sunaikinti garso, kuris išplėštas iš pasaulio, jeigu jis muzikantas. Menas pateisinamas tik tiek, kiek jis lieka ištikimas juslumui, kiek išskiria ir parodo juslinio daikto intensyvumą… Kas dar nesunaikinama aukštojo meno kūrinyje? Individualumas. Gyvybė išlieka tiek, kiek lieka individualios formos. Tas individualizacijos judesys labai svarbus ir lemtingas.“ (Arvydas Šliogeris)

Menas su iltimis: antihumanistinė estetika ir radikali eskapologija

pagal | 2022 07 18

Filosofijos tradicijoje galime užčiuopti eilę mąstytojų, pasiūliusių į meną žvelgti kaip į pabėgimą nuo žmogaus. Tai – neprijaukinamų vilkų gauja, kuri estetiką suvokė kaip išėjimą iš savęs, tačiau ne kaip eskapistines mikrodozes ar momentinį „užsimiršimą“, o kaip maištą prieš individuacijos kalėjimą ir narvą, vadinamą „žmogumi“.

Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje

pagal | 2017 01 07

Fenomenologas Dalius Jonkus toliau gilinasi į filosofo Vosyliaus Sezemano (1884–1963) estetiką, bandydamas ją suprasti ankstyvosios fenomenologijos kontekste. Jo manymu, 1970 m. išleidus Sezemano veikalą „Estetika“, filosofas liko nesuprastas, kadangi aktualumą prarado tam tikras ankstyvosios fenomenologijos kontekstas (turimi mintyje Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Wilhelmas Schappas, Martinas Heideggeris, Dietrichas von Hildebrandas ir kt.) Todėl Sezemanas labiau bandė… Read More: Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje »

M. K. Čiurlionio erdvė̃s ir žalsvų tonų tapybinė metafizika

pagal | 2016 05 15

Straipsnis skirtas kai kurių specifinių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybinės estetikos ir meninės kūrybos bruožų aptarimui. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į savitą čiurlionišką erdvės ir kolorito koncepciją, susiformavusią po 1905 m. kelionių į Europos kultūros ir meno centrus. Ją aptariant, pirmiausia išryškinamas dailininko santykis su nuo vaikystės supusiu gimtinės kraštovaizdžiu ir spalvomis, kuris apsprendė potraukį peizažo… Read More: M. K. Čiurlionio erdvė̃s ir žalsvų tonų tapybinė metafizika »

T. S. Elioto antropologija: ritualas ir estetinė patirtis

pagal | 2015 06 30

Jūratė Levina savo pranešime nusprendė atkurti filosofinius pagrindus anglosaksų rašytojo T. S. Elioto (1888–1965) kūryboje. Tam ji naudoja antropologijos mokslo įrankius. Pats antropologijos mokslas glaudžiai susijęs su filosofija, ypatingai su jos metodologine puse kaip atropologijos grindžiančiuoju faktoriumi, tačiau autorė apsuka šį santykį kita linkme: antropologinių faktų nustatymas leidžia atkurti filosofinės pozicijos pėdsakus Elioto kūryboje. O… Read More: T. S. Elioto antropologija: ritualas ir estetinė patirtis »