Žymų Archyvai: estetika

Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje

pagal | 2017 01 07

Fenomenologas Dalius Jonkus toliau gilinasi į filosofo Vosyliaus Sezemano (1884–1963) estetiką, bandydamas ją suprasti ankstyvosios fenomenologijos kontekste. Jo manymu, 1970 m. išleidus Sezemano veikalą „Estetika“, filosofas liko nesuprastas, kadangi aktualumą prarado tam tikras ankstyvosios fenomenologijos kontekstas (turimi mintyje Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Wilhelmas Schappas, Martinas Heideggeris, Dietrichas von Hildebrandas ir kt.) Todėl Sezemanas labiau bandė… Skaityti toliau »

M. K. Čiurlionio erdvė̃s ir žalsvų tonų tapybinė metafizika

pagal | 2016 05 15

Straipsnis skirtas kai kurių specifinių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybinės estetikos ir meninės kūrybos bruožų aptarimui. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į savitą čiurlionišką erdvės ir kolorito koncepciją, susiformavusią po 1905 m. kelionių į Europos kultūros ir meno centrus. Ją aptariant, pirmiausia išryškinamas dailininko santykis su nuo vaikystės supusiu gimtinės kraštovaizdžiu ir spalvomis, kuris apsprendė potraukį peizažo… Skaityti toliau »

T. S. Elioto antropologija: ritualas ir estetinė patirtis

pagal | 2015 06 30

Jūratė Levina savo pranešime nusprendė atkurti filosofinius pagrindus anglosaksų rašytojo T. S. Elioto (1888–1965) kūryboje. Tam ji naudoja antropologijos mokslo įrankius. Pats antropologijos mokslas glaudžiai susijęs su filosofija, ypatingai su jos metodologine puse kaip atropologijos grindžiančiuoju faktoriumi, tačiau autorė apsuka šį santykį kita linkme: antropologinių faktų nustatymas leidžia atkurti filosofinės pozicijos pėdsakus Elioto kūryboje. O… Skaityti toliau »

Technikos ir meno santykis Heideggerio ir daoizmo filosofijoje

pagal | 2015 02 16

Straipsnyje, remiantis komparatyvistinės filosofijos principais, lyginamuoju aspektu nagrinėjamos technikos ir meno santykių sampratos Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje. Darbo pradžioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į agresyvios technikos ir suprekintos visuomenės, jos poveikio susvetimėjimui problemas Martino Heideggerio filosofijoje. Vėliau detaliai analizuojama jo tradicinės Vakarų estetikos kritika, aptariamas jos nesugebėjimas atsakyti į naujų meno formų keliamas problemas. Ypatingas… Skaityti toliau »

Psichoegzistencinė erdvė ir pato-estetika Jasperso filosofinėje sistemoje

pagal | 2014 09 30

Kęstutis Šapoka savo pranešime mums užduoda daug klausimų. Filosofinių sistemų persmelktos smegenys čia gali pasijusti ypač prastai. Jei erdvė išlieka Kanto imperatyvume, tuomet gestas ją „nuleisti“ į psichoegzistencinę teritoriją gali būti priimtas kaip erdvės esmės išskaidymas, mat pastaroji tėra bet kokio juslumo apriorinė sąlyga, o ji, pranešimo pavadinime įgavusi prilipintą būdvardį, staiga tampa tik viena… Skaityti toliau »

Unikalaus meno atsiradimas? – Tekstas, paskatintas Béla Balázso knygos „Regimas žmogus, arba Kino kultūra“

pagal | 2014 09 09

Kalbant apie laiko patikrintus dalykus, rizikuojama susidurti su dvejopu sunkumu: 1) seni dalykai atrodo pakankamai nereikalingi, jų faktiškumo dimensija sunkiai patikrinama, o esant reikalui iškelti, atliepiant visuotinį moksliškumo matmenį, kaip svarbų dalyką, objektyvumo kriterijų (pastarąjį sureikšminant ir taip senus dalykus lokalizuojant kaip aktualiai esančius) yra išvis sudėtingas momentas, nes „minkštųjų priemonių“ objektyvumas išsisklaido socialinio tinklo,… Skaityti toliau »

Šiuolaikinio meno ribos ir užribiai. Bjaurumo estetika

pagal | 2013 11 08

Pirmame „Šiuolaikinio meno ribų ir užribių“ straipsnyje iš fenomenologinės perspektyvos aptarėme šiuolaikinio meno problemas ir perspektyvas. Pagrindinę šiuolaikinio meno, kaip meno objektų ir su jais susijusių estetinio pojūčių sistemos, problemą apibrėžėme negalėjimu vienareikšmiškai ir neabejotinai apibrėžti, kas yra menas šiandien, koks prasminis turinys slepiasi po šia sąvoka. Kadangi pagrindinė straipsnio autorės intencija yra ne surasti… Skaityti toliau »