Honkongo filosofas Yuk Hui analizuoja technikos filosofijos istoriją postmetafiziniame pasaulyje bei teikia pasiūlymus dėl naujų gyvenimo formų.
„Jeigu jau filosofiją užbaigė techninė planetarizacija (kaip skelbė Heideggeris) arba planetinės kompiuterizacijos nulemtas istorinis posūkis (kaip šiandien skelbia daugelis entuziastingų autorių), tada mums lieka tik apmąstyti jos prigimtį ir ateitį arba, Heideggerio žodžiais tariant, ‘kitą pradžią’.“ (Y. Hui)
Dalinamės prancūzų sociologo ir filosofo Bruno Latouro knygos „Mes niekada nebuvome modernūs“ tekstais. Šioje knygoje skleidžiama mintis, kad mes niekada nebuvome modernūs ir, norėdami suprasti šių dienų pasaulį, pirmiausia turime suabejoti kaip tik šia esmine paradigma. Mūsų „modernioje“ visuomenėje nebuvo to didžiojo padalijimo, kuriuo grindžiama jos pasaulio reprezentavimo sistema, visiškai atskirianti gamtą ir kultūrą. Priešingai, modernieji nepaliaudami kūrė hibridus, kurie priklauso tiek gamtai, tiek kultūrai, bet nenorėjo to pripažinti.
Pristatome pokalbį su Bruno Latouru, pernai mirusiu prancūzų filosofu, sociologu ir antropologu. Dėl savo veiklos, nukreiptos į klimato krizę, jis tapo pasauline figūra ekologijos srityje. Šiame pokalbyje į klausimus jis atsakė viltingai, remdamasis savo ilgamečiu moksliniu tyrinėjimu, mokymu, rašymu bei įsipareigojimu. Tai buvo pasidalinimas mintimis gyvenimo saulėlydyje.
Paklausykime Danutės Bacevičiūtės pranešimo „Taromatas ir etinio subjekto steigtis“, skaityto šiųmetinėje „Baltų lankų“ konferencijoje, ir pasvarstykime: ar individas, kišdamas tuščias įvairiausių gėrimų pakuotes į taromatą, atlieka etinį veiksmą?