Žymų Archyvai: Augustinas

Meilė ir pažinimas

pagal | 2024 09 30

„Jaunystėje Goethe rašė: ‘Kuo gilesnis ir pilnatviškesnis pažinimas, tuo smarkesnė, galingesnė ir energingesnė turi būti meilės aistra: nieko nėra taip uoliai mokomasi pažinti kaip tai, kas yra mylima.’ Greta šio teiginio galima suformuluoti Leonardo da Vincio tezę: ‘Kiekviena didi meilė yra didžio pažinimo dukra.’ Giordano Bruno pritaria didvyriškos meilės teorijai ir iškelia meilės bei pažinimo vidujiško gelminio santykio abipusį reikalavimą; Goethei meilės judesys steigia pažinimo aktą, o Leonardui pažinimo aktas pagrindžia meilės aktą. Kiek pastebiu, abiejų santykio dalių samprata prieštarauja įprastinei specifinei moderniai miestiečio nuomonei, kad meilė, žvelgiant į ją, yra ‘akla’, esą ji visame autentiškame pasaulio pažinime gali remtis tik išoriniu emocinių aktų santūrumu.“ (Max Scheler)

Drąsa kaip dorybė (II)

pagal | 2018 05 31

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Sokratas ragino savo bendrapiliečius būti dorais, bet tvirtino, kad dorybės išmokyti negalima. Dorybę tapatino su žinojimu, tačiau spyrėsi, jog šis žinojimas yra nepasiekiamas ir neišmokomas. Privertęs savo pašnekovus pasijusti neišmanėliais ir tamsuoliais, Sokratas prisipažindavo pats žinąs tik tai, kad… Skaityti toliau »

Negatyvioji teologija contra dekonstrukcija: du epizodai nagrinėjant J. Derrida tekstus

pagal | 2014 12 16

: Grynumo fikcijos demaskavimas : Nors prancūzų filosofo Jacques’o Derrida raštų stilius, jo filosofinė svarstymo prieiga yra sunkiai demaskuojama, visgi dažnai negalima suvokti, kokios pozicijos laikosi pats demaskavimo genijus. Tačiau interpretatoriaus pozicija patogi tuo, kad, nepretenduodamas į objektyvumą, gali net ir didžiausius kritikus spausti į riboto, vadinasi, prielaidomis grįsto, mąstymo vaizdinį. Derrida raštų korpusas kartais… Skaityti toliau »