Viena iš graikų sąvokos ethos reikšmių yra „gyventi“. Žymioji Herakleito ištarmė Ethos anthropos daimon lietuviškai verčiama „Būdas yra žmogaus dievybė“. Skaitant antikos klasikus, pajunti, kad graikų kalbos grožis ir filosofavimo savo natūralia gimtąja kalba unikalumas glūdi tame, jog, užuot griežtai apibrėžus sąvokas, ji linkusi palikti vietos tam, kas gali iškilti ir pasirodyti netikėtai. Ši vieta… Skaityti toliau »
Martino Heideggerio paskaitos apie Friedricho Wilhelmo Josepho von Schellingo traktatą „Žmogaus laisvės esmės ir su ja susijusių dalykų filosofiniai tyrimai“ (1809), skaitytos 1936-aisiais Freiburgo universitete, o vėliau publikuotos pavadinimu „Schellingo traktatas apie žmogaus laisvės esmę (1809)“. Schellingo filosofija itin reikšmingai, gal net reikšmingiausiai iš visų Heideggerio vokiškųjų pirmtakų, prisidėjo prie paties Heideggerio filosofijos turinio susiformavimo.… Skaityti toliau »
: Grynumo fikcijos demaskavimas : Nors prancūzų filosofo Jacques’o Derrida raštų stilius, jo filosofinė svarstymo prieiga yra sunkiai demaskuojama, visgi dažnai negalima suvokti, kokios pozicijos laikosi pats demaskavimo genijus. Tačiau interpretatoriaus pozicija patogi tuo, kad, nepretenduodamas į objektyvumą, gali net ir didžiausius kritikus spausti į riboto, vadinasi, prielaidomis grįsto, mąstymo vaizdinį. Derrida raštų korpusas kartais… Skaityti toliau »
Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą doc. Naglį Kardelį. N. Kardelis gimė 1970 m. Vilniuje. Studijavo Vilniaus universitete lituanistiką ir klasikinę filologiją, vėliau pasirinko filosofijos studijas ir 2003 m. apgynė disertaciją tema „Vienovės įžvalga Platono filosofijoje: dialektika, mitas ir jų sąveika“; dirba… Skaityti toliau »
1966-ais Martinas Heideggeris pokalbyje su „Der Spiegel“, paviešintame 1976-ais, pateikė niūrų moderniosios civilizacijos raidos apibūdinimą. Jis jau seniai tvirtino, kad naujoji technologinė civilizacija išgujo prasmę iš mūsų gyvenimų ir ją pakeitė pagrindiniais augančio kapitalizmo požymiais, tokiais kaip vartojamoji vertė, pelnas, galia, turtas, našumas, produkcija ir produktyvumas. Jis oponavo pernelyg naiviam lūkesčiui, kad filosofija gali išgelbėti… Skaityti toliau »
„Sizifo mitas“ yra vienas svarbiausių Alberto Camus kūrinių. Jis rašytas 1940–1941 metais ir atspindi smulkiaburžuazinės prancūzų visuomenės dalies, nepatenkintos esama padėtimi, bet neapsišarvavusios kovinga programa, nuotaikas ir ieškojimus labai sunkiu Antrojo pasaulinio karo pradžios metu. Absurdo problema prancūzų filosofijoje ir literatūroje itin akcentuojama tada, kai rašytojai ir filosofai tiesiogiai susiduria su karo grėsme Europoje, bei… Skaityti toliau »
I. – Sokratas nori žinoti, kaip žmonėms reikia gyventi, ir savo sieloje girdi balsą. Sokratas gimė Graikijoje, Atėnų mieste. Sokrato tėvas buvo darbininkas, akmentašys, o motina – pribuvėja. Kadangi jo motina buvo pribuvėja, padėdavo žmonėms gimti, Sokratas dažnai sakydavo, jog daro tą patį, tik gimti padeda ne žmonėms, o žmonių mintims. Tėvas Sokratą mokė savo… Skaityti toliau »