Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą doc. Naglį Kardelį. N. Kardelis gimė 1970 m. Vilniuje. Studijavo Vilniaus universitete lituanistiką ir klasikinę filologiją, vėliau pasirinko filosofijos studijas ir 2003 m. apgynė disertaciją tema „Vienovės įžvalga Platono filosofijoje: dialektika, mitas ir jų sąveika“; dirba… Skaityti toliau »
1966-ais Martinas Heideggeris pokalbyje su „Der Spiegel“, paviešintame 1976-ais, pateikė niūrų moderniosios civilizacijos raidos apibūdinimą. Jis jau seniai tvirtino, kad naujoji technologinė civilizacija išgujo prasmę iš mūsų gyvenimų ir ją pakeitė pagrindiniais augančio kapitalizmo požymiais, tokiais kaip vartojamoji vertė, pelnas, galia, turtas, našumas, produkcija ir produktyvumas. Jis oponavo pernelyg naiviam lūkesčiui, kad filosofija gali išgelbėti… Skaityti toliau »
„Sizifo mitas“ yra vienas svarbiausių Alberto Camus kūrinių. Jis rašytas 1940–1941 metais ir atspindi smulkiaburžuazinės prancūzų visuomenės dalies, nepatenkintos esama padėtimi, bet neapsišarvavusios kovinga programa, nuotaikas ir ieškojimus labai sunkiu Antrojo pasaulinio karo pradžios metu. Absurdo problema prancūzų filosofijoje ir literatūroje itin akcentuojama tada, kai rašytojai ir filosofai tiesiogiai susiduria su karo grėsme Europoje, bei… Skaityti toliau »
I. – Sokratas nori žinoti, kaip žmonėms reikia gyventi, ir savo sieloje girdi balsą. Sokratas gimė Graikijoje, Atėnų mieste. Sokrato tėvas buvo darbininkas, akmentašys, o motina – pribuvėja. Kadangi jo motina buvo pribuvėja, padėdavo žmonėms gimti, Sokratas dažnai sakydavo, jog daro tą patį, tik gimti padeda ne žmonėms, o žmonių mintims. Tėvas Sokratą mokė savo… Skaityti toliau »
„Galų gale, aš su didžiausiu malonumu būčiau likęs Bazelio profesoriumi, nei tapęs Dievu. Tačiau aš neišdrįsau tiek atsiduoti savo egocentrizmui, tuo jį ir iškeldamas, kad sugebėčiau atsisakyti nuo pasaulio sukūrimo. Jūs gi suprantate, kad tenka kažką aukoti, kaip ir kur begyventum…“ Iš F. Nietzsche’s laiško Jacobui Burckhardtui 1889 m. sausio 6 d. Ši Friedricho… Skaityti toliau »
L. Šestovo knyga apie Kierkegaardą, galbūt geriausia jo knyga, yra puikiai išversta į prancūzų kalbą. Ji nuostabiai parašyta, kaip ir daugelis šio autoriaus knygų. Pagrindinė autoriaus mintis šioje knygoje išreikšta labai koncentruotai ir aiškiai, jeigu, žinoma, galima reikalauti aiškumo iš mąstytojo, kuris neigia mintį ir kovoja su pažinimu. Formalus knygos trūkumas yra varginantis vieno ir… Skaityti toliau »
Filmuose pavojinga kalbėti filosofinėmis temomis, nes režisieriai dažnai apgauna žiūrovus. Jie sukuria netikrą filosofinę erdvę, pseudofilosofines idėjas, kurios tikrovėje nieko nereiškia. Taip mes pametame siūlo galą, nebežinome, ko mums reikia. Kinas man – ne apskritimas, ne sfera, o plokštuma. To mane išmokė literatūra. Kinas yra tiesiog plokščias ir labai nutolęs nuo sferos dimensijų, tolimas kosminei… Skaityti toliau »