„Romaniškas krucifiksas ne iš karto tapo skulptūra, Cimabue ‘Madona’ – paveikslu, o Fidijo ‘Atėnė’ – statula. Mūsų suartėjimą su meno kūriniais formavo muziejai. Jų vaidmuo toks didelis, jog būtų sunku net įsivaizduoti, kad jų nėra arba nebus ten, kur buvo ar tebėra šiuolaikinė Europos civilizacija.“
Jūsų dėmesiui – pokalbis apie prancūzų meno filosofą André Malraux ir ištraukos iš jo knygos „Įsivaizduojamasis muziejus“.
Stasys Eidrigevičius – vienas ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sukūrusių savitą, į nieką nepanašų metaforinių vaizdinių, simbolių, subtilių spalvinių sprendimų bei išraiškingų plastinių formų pasaulį.
Menininko kūriniai verčia apmąstyti istorijos ir atminties saitus, kurie tampa svarbia mentalinio gyvenimo medžiaga.
Šiame straipsnyje nagrinėjama Jacques’o Derrida dekonstrukcinė prieiga, taikyta Emmanuelio Levino metafizinei-egzistencinei etikos filosofijai. Atsižvelgiant į Derrida kritikuojamą religinį Levino etikos pobūdį, šio tyrimo tikslas – sekti Derrida minties keliu, mėginant kvestionuoti praktiškumą ar netgi inteligibilumą aporijos, kuri, anot Derrida, yra esminga Levino etikai. Tyrimo pabaigoje buvo prieita prie tokios išvados: Derrida kritika Levino atžvilgiu esanti… Skaityti toliau »
Straipsnio tikslas yra aptarti Martino Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“ (Sein und Zeit, 1927) nagrinėtas pagrindines idėjas. Knygos analizės autorius pirmiausia kreipia dėmesį į klasikinės ontologijos problemas, pasaulio sampratą ir pagrindinių apriorinių čiabūties (Dasein) egzistencialumo struktūrų tyrimą, kuris atskleidžia čiabūčiai būdingus buvimo būdus. Supratimo ratas priklauso būties prasmės struktūrai, kuri yra pagrindinė ašis šioje filosofijoje.… Skaityti toliau »
Knygoje „Colikono seminarai“ pateikiama medžiaga, susijusi su darbiniais ir draugiškais santykiais tarp žymaus vokiečių filosofo Martino Heideggerio (1889–1976) ir šveicarų psichiatro Medardo Bosso (1903–1990). Heideggeris, pakviestas Bosso, keletą metų psichiatrams vedė seminarus Colikono mieste Šveicarijoje. Pirmą knygos dalį sudaro minėtų seminarų protokolai; antrą dalį – stenografuoti abiejų mokslininkų pokalbiai; trečią – Heideggerio laiškų Bossui, rašytų… Skaityti toliau »
Martino Heideggerio laiškas apie humanizmą pasirodė 1947 m. Formaliai tai yra atsakymas į kai kuriuos klausimus, kuriuos uždavė Jeanas Beaufret, sekdamas įtakingu Jeano-Paulio Sartre’o straipsniu „Egzistencializmas yra humanizmas“. Sartre’as, pats prieš karą studijavęs Heideggerio darbus, Prancūzijos okupacijos laikmečiu buvo aktyvus pogrindžio dalyvis, o po karo pagarsėjo skelbdamas naująją egzistencializmo filosofiją. Heideggerio „fundamentalioji ontologija“, jau anksčiau… Skaityti toliau »
Martinas Heideggeris, daugelio laikomas didžiausiu XX a. filosofu, be gausybės kitų dalykų apmąstė ir Vakarų filosofijos istoriją bei šioje tradicijoje aptiko didžiulę spragą. Jis tvirtino, kad didieji mąstytojai – Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis, Descartes’as ir Kantas – pernelyg susitelkė ties statika, todėl nepastebėjo laiko ir istoriškumo svarbos. Heideggerio mąstymo originalumas iš pagrindų pakeitė šiuolaikinę filosofiją,… Skaityti toliau »