Žymų Archyvai: egzistencializmas

Etinių aporijų prasmė ir/ar beprasmybė: Derrida pokalbis su Levinu

pagal | 2016 11 12

Šiame straipsnyje nagrinėjama Jacques’o Derrida dekonstrukcinė prieiga, taikyta Emmanuelio Levino metafizinei-egzistencinei etikos filosofijai. Atsižvelgiant į Derrida kritikuojamą religinį Levino etikos pobūdį, šio tyrimo tikslas – sekti Derrida minties keliu, mėginant kvestionuoti praktiškumą ar netgi inteligibilumą aporijos, kuri, anot Derrida, yra esminga Levino etikai. Tyrimo pabaigoje buvo prieita prie tokios išvados: Derrida kritika Levino atžvilgiu esanti… Skaityti toliau »

Čiabūties (Dasein) egzistencinių (existenziell) ir egzistencialiųjų (existenzial) apriorinių struktūrų analizė Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“

pagal | 2016 09 19

Straipsnio tikslas yra aptarti Martino Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“ (Sein und Zeit, 1927) nagrinėtas pagrindines idėjas. Knygos analizės autorius pirmiausia kreipia dėmesį į klasikinės ontologijos problemas, pasaulio sampratą ir pagrindinių apriorinių čiabūties (Dasein) egzistencialumo struktūrų tyrimą, kuris atskleidžia čiabūčiai būdingus buvimo būdus. Supratimo ratas priklauso būties prasmės struktūrai, kuri yra pagrindinė ašis šioje filosofijoje.… Skaityti toliau »

Colikono seminarai

pagal | 2016 09 14

Knygoje „Colikono seminarai“ pateikiama medžiaga, susijusi su darbiniais ir draugiškais santykiais tarp žymaus vokiečių filosofo Martino Heideggerio (1889–1976) ir šveicarų psichiatro Medardo Bosso (1903–1990). Heideggeris, pakviestas Bosso, keletą metų psichiatrams vedė seminarus Colikono mieste Šveicarijoje. Pirmą knygos dalį sudaro minėtų seminarų protokolai; antrą dalį – stenografuoti abiejų mokslininkų pokalbiai; trečią – Heideggerio laiškų Bossui, rašytų… Skaityti toliau »

Žmogaus esmės samprata Heideggerio laiške apie humanizmą

pagal | 2013 06 20

Martino Heideggerio laiškas apie humanizmą pasirodė 1947 m. Formaliai tai yra atsakymas į kai kuriuos klausimus, kuriuos uždavė Jeanas Beaufret, sekdamas įtakingu Jeano-Paulio Sartre’o straipsniu „Egzistencializmas yra humanizmas“. Sartre’as, pats prieš karą studijavęs Heideggerio darbus, Prancūzijos okupacijos laikmečiu buvo aktyvus pogrindžio dalyvis, o po karo pagarsėjo skelbdamas naująją egzistencializmo filosofiją. Heideggerio „fundamentalioji ontologija“, jau anksčiau… Skaityti toliau »

Kodėl Heideggeris?

pagal | 2012 09 28

Martinas Heideggeris, daugelio laikomas didžiausiu XX a. filosofu, be gausybės kitų dalykų apmąstė ir Vakarų filosofijos istoriją bei šioje tradicijoje aptiko didžiulę spragą. Jis tvirtino, kad didieji mąstytojai – Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis, Descartes’as ir Kantas – pernelyg susitelkė ties statika, todėl nepastebėjo laiko ir istoriškumo svarbos. Heideggerio mąstymo originalumas iš pagrindų pakeitė šiuolaikinę filosofiją,… Skaityti toliau »

Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (III)

pagal | 2012 07 20

  Ironija kaip sulaikytas momentas. Ironijos tikrumas.   Ankščiau jau buvo minėta, kad Solgeris savo estetikos paskaitose kalba apie ironiją kaip apie bet kokio meninio kūrinio sąlygą. Jeigu, turint tą mintyje, pasakysime, kad poetas turi ironiškai vertinti savo kūrinį, tai tuo pačiu omenyje turėsime kai ką kita. Lygiai taip pat ironijos meistrai išaukština Shakespeare’ą ir… Skaityti toliau »

Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (II)

pagal | 2012 07 15

  Ironija po Fichte’s.   Kantas įkūnijo tokią šiuolaikinę spekuliaciją, kuri, pasijutusi subrendusia ir savarankiška, ėmė bodėtis dogmatizmo prieglobsčiu ir tapo panaši į sūnų paklydėlį, pareikalavusį, kad tėvas padalintų palikimą. Jau aišku, kas iš to išėjo. Aišku ir tai, kad spekuliacijai neprireikė vykti į tolimus kraštus, kad ten pavėjui paleistų jai priklausančią dalį, kadangi dalybų… Skaityti toliau »